Permainų muzika 2012

Gyvybingi „Permainų muzikos“ pasažai

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“

2012 m. rugsėjo 17 – spalio 19 d.


Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“

Jau visai netrukus, rugsėjo 17-ąją, gerų permainų vėjas uostamiestin atneš gaivų naujos muzikos gūsį. Jis bus netikėtas ir stiprus, bet visiškai nepavojingas, todėl plačiai atversime langus bei duris. Atversime ir sielas, kad pajustume šviežios harmonijos dvelksmą, pripildantį neįprasto grožio. Pulsuojantys ritmai pažadins mintis, suteikdami žvalumo ir energijos. Prasmingas ir aktualus dabarties garsų verpetas nusileis Klaipėdos koncertų salėje, kur šiuolaikinės muzikos festivaliu „Permainų muzika“ prasidės naujas koncertinis sezonas. 

Šešiuose festivalio koncertuose suskambės pasaulinė bei lietuviška XX–XXI a. klasika: Johnas Cage’as ir Steve’as Reichas, Béla Bartókas, Dmitrijus Šostakovičius ir Olivier Messiaenas, Vytautas Bacevičius ir Bronius Kutavičius. Visa ši laiko patikrinta, publikos bei kritikų įvertinta kūryba turėjo ar iki šiol tebeturi didelės įtakos muzikos istorijos raidai, t. y. permainoms.

Festivalio atidarymo koncertas „Metai su Kutavičiumi“ dedikuojamas vienos svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos asmenybių – Broniaus Kutavičiaus – 80-mečiui. Nesiekęs stulbinti ar šokiruoti šis autorius nuo pat pradžių buvo kitoks ir ėjo savo keliu. Jo radikalūs kūriniai anuomet buvo nesuprasti ir netgi kritikuojami, jog „čia visai ne muzika“. Tame slypėjo dalis tiesos, nes kompozitorius rėmėsi toli nuo pačios muzikos nutolusiais dalykais – kalba, ritualu, senąja architektūra ar lietuviškų audinių ornamentais. Tarsi archeologas jis rekonstravo priešistorinius, pamirštus senosios kultūros sluoksnius, juos atverdamas mūsų ausims ir akims.

Koncerte suskambės B. Kutavičiaus ciklas pagal Kristijono Donelaičio poemą „Metai“, kurią sudaro 4 dalys: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Donelaičiui labiau tiktų akmenys, molinukai, lankas, šiaudo birbynė...“ – sako kompozitorius, pasirinkęs simfoninį orkestrą pirmosios „Metų“ dalies vaizdams atkurti. Pasak muzikologo Lino Paulauskio, „atrodo, kad čia kompozitorius grįžta prie savo šaknų – tik dabar be liaudies muzikos stilizacijų – siekdamas pačios šerdies, tokios pirmapradės ir esmingos muzikos, kokia tik gali būti – taip kaip saulė šviečia, sniegas tirpsta ir gyvybė atbunda.“ Kitose ciklo dalyse klasikinių instrumentų, choro skambesys paįvairinamas liaudies instrumentų ir net darbo įrankių garsais.

Unikalų B. Kutavičiaus kūrinį atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras ir Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), kuriems diriguos Donatas Katkus. K. Donelaičio hegzametro grožį minimalistinių konstrukcijų fone perteiks aktorius Darius Meškauskas. Ši pasikartojimų muzika sukurs labai intensyvų dramatizmą, ir kompozitoriui pavyks, jo paties žodžiais tariant, „žmogų pritrenkt, „užmušt“ garsais, kad išeitų svirdinėdamas...“

Pianistas Lukas Geniušas ir Klaipėdos kamerinis orkestras, diriguojamas Martyno Staškaus, klausytojams pateiks Paulo Hindemitho kūrinių programą „Darniai ir temperamentingai“. Dvidešimt dvejų metų pianistas studijuoja Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje ir jau pelnė laureatų vardus keliuose svarbiuose tarptautiniuose konkursuose. Jo repertuare sutinkame kūrinius, kuriuos meistriškai perteikti pavyksta ne kiekvienam brandžiam pianistui. Tarp jų – ir P. Hindemitho ciklas „Ludus tonalis“, pasak Luko, nepelnytai užmirštas, nepopuliarus ir retai atliekamas, nors įdomus klausytis, „idealus bei vienas iš dešimties geriausių XX a. kūrinių fortepijonui“. I (1-oje) koncerto dalyje klausysimės jo interpretacijos, atskleisiančios jaunojo talento meistriškumą.

II (2-je) dalyje skambės P. Hindemitho orkestrinė muzika, kurią Lukas atliks kartu su Mindaugo Bačkaus vadovaujamu Klaipėdos kameriniu orkestru. Dvidešimt metų gyvuojantis klaipėdiečių kolektyvas siekia darnaus ir kokybiško skambesio. Platų stilistinį spektrą aprėpiantis jo repertuaras pastaruoju metu pasipildė keliomis monografinėmis programomis. Prasiplėtė ir su orkestru dirbančių pasaulinio lygio solistų bei dirigentų ratas. Repeticijose ir koncertuose maksimalaus meninio rezultato reikalaujantis meno vadovas teigia, jog „kelias į tobulumą iš tiesų neturi pabaigos.“

Viena didžiausių festivalio intrigų – mušamųjų instrumentų ansamblis „Kroumata“(Švedija). Tai ne tik kolektyvas, o netgi reiškinys, darantis tiesioginę įtaką mušamųjų muzikos situacijai pasaulyje. Precizika ir virtuoziškumu garsėjančio ansamblio pasirodymai, vykstantys tiek didžiausiose scenose, tiek mokyklų salėse, žavi itin išradingomis programomis. Per daugiau nei 30 aktyvios veiklos metų „Kroumata“ tarptautinėje muzikos rinkoje įtvirtino savo pavadinimą, kuris senovės graikų kalba reiškia „mušamieji instrumentai“.

Koncerte „Būgnijimas su „Kroumata“ bus paminėtas festivalio „Permainų muzika“ pavadinimo įkvėpėjo J. Cage’o 100-metis, suteiksiantis progą įsitikinti, jog „viskas yra muzika“. Bus grojama ne tik įprastais ar mažiau regėtais perkusiniais instrumentais, bet ir įvairiausiais daiktais, tad vakaro metu publikos laukia daug netikėtumų. Įspūdingą ansamblio programą pradės György Ligeti „Preliudas automobilio signalui“, pratęs Iannio Xenakio „Okho“ ir Johno Erikssono „Rankų miškas“, kuriame marimba bus grojama net 8-is rankomis, o finalinis Steve’o Reich’o „Būgnijimas“ panardins į visišką transą. Ritmo, triukšmo ir šlamesio korifėjų vakaras bus tikrai įspūdingas!

Koncerte „Garsų angelai ir demonai“ klausysimės Rūtos ir Zbignevo Ibelhauptų fortepijoninio dueto. Pripažinti šiuolaikinės muzikos interpretatoriai atvers klausytojams mistines naujosios muzikos erdves. Ansamblis taip pat nusilenks Broniui Kutavičiui, atlikdamas jo opusus „Roberto angelai ir demonai“ bei „Disputas su nepažįstamuoju“. Gintaro Sodeikos kūrinyje „SUTAPO“ pasigirs nežemiškų civilizacijų atgarsiai. Vieno originaliausių danų menininkų Pero Nørgårdo bei amerikiečio George‘o Crumbo, rašančio įsimenančią ir labai gražią muziką, kūrinių atlikimas demonstruos begalinį Ibelhauptų dueto jautrumą garsui ir atidumą kūrėjų vizijoms.

Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Tyli muzika“ pristatys rusų ir ukrainiečių kompozitorių šiuolaikinę kūrybą. Tokia buvo meno vadovo M. Bačkaus idėja, kuriai įgyvendinti jis pakvietė dirigentą Marką Kadiną (Rusija). Koncerte skambės labai skirtingos stilistikos autorių Dmitrijaus Šostakovičiaus, Alfredo Schnittke’s, Valentino Silvestrovo kūriniai, jau tapę XX amžiaus klasika, bei jaunesnės kartos kūrėjos Iraidos Jusupovos opusas. Juose netrūks rimtų, jautrių ar net teatrališkų momentų, taip pat humoro bei ironijos.

Štai A. Schnittkes kompozicijoje „Moz-Art à la Haydn“ išgirsime fragmentą iš Mozarto kūrinio pantomimai ir išvysime Haydno „Atsisveikinimo simfonijos“ koncepcijos variaciją. Daug kitų paslėptų prasmių ir simbolių bus užkoduota tiek kompozitorių, tiek atlikėjų sumanymuose, tad klausytojams teks pasitelkti išmintį bei vaizduotę.

„2+2+1“, t. y. du fortepijonai, du mušamieji ir smuikas, – tai festivalio baigiamojo koncerto instrumentinė sudėtis. Jame vėl turėsime progą paklausyti fortepijono virtuozo Alexanderio Paley (JAV), neseniai kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru sukūrusio įsimintinas visų Mozarto fortepijoninių koncertų interpretacijas. Pianistas šįkart gros solo, duetu su žmona Pei-Wen Chen (fortepijonas, JAV), kvartetu su perkusininkais Pavelu Giunteriu ir Stanisławu Skoczyńskiu (Lenkija) ir net kvintetu, prisijungus Zbignievui Levickiui (smuikas). A. Paley inicijuota programa leis pasižvalgyti po mažiau žinomas šiuolaikinės muzikos teritorijas ir pristatys dvi premjeras.

Koncerte bus atliktas ir V. Bacevičiaus „Septintas žodis“ dviem fortepijonams. „Labai meistriškai parašytas kūrinys, gerai jaučiant fortepijono galimybes“, – teigia šio autoriaus muzika susidomėjęs A. Paley, planuojantis savo repertuarą paplėsti ir V. Bacevičiaus soliniais kūriniais.

Festivalį užbaigs Bélos Bartóko sonata dviem fortepijonams ir mušamiesiems, pasak A. Paley, „XX a. muzikos šedevras“. Joje, priešingai romantikų požiūriui, fortepijonas daugiau traktuojamas kaip mušamasis instrumentas.

Jau aštuntus metus festivalis „Permainų muzika“ klaipėdiečiams pristato tai, kas dabarties mene yra geriausia, vertinga ir tikra. Kiekvieną rudenį kartu su lietaus šešioliktinėmis ir blokuose pragydusiu vėju jis keičia miesto garsinę aplinką. Gyvybingi „Permainų muzikos“ pasažai jau skrieja klavišais, virpina stygas, kviesdami atsiverti pokyčiams ir naujiems įspūdžiams! Kviečiame!

KKS informacija
Parengė Loreta Narvilaitė

„PERMAINŲ MUZIKA“: ATSIVERKITE POKYČIAMS!

Šiuolaikinės muzikos festivalis „Permainų muzika“ kiekvieną rudenį klausytojams pristato geriausius XX–XXI a. muzikos pavyzdžius ir moderniausias raiškos formas, supažindina su įvairių menų tarpusavio sąveikomis, skatina netradicinės kūrybos būdus. Festivalio repertuare skamba kūriniai, lėmę praėjusio amžiaus muzikos istorijos permainas, ir šių dienų autorių muzikiniai ieškojimai. Kasmetiniai susitikimai su šiuolaikine muzika, jos kūrėjais bei atlikėjais klausytojams atveria galimybes naujiems įspūdžiams ir mąstymo pokyčiams.

FESTIVALIO REPERTUARO SUDARYMAS
Loreta Narvilaitė
Koncertų salės direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai
T +370 46 219 743 
M +370 615 64013
loreta@koncertusale.lt