XLI festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

XLI festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

Didingas klasikos skambesys

2016 m. balandžio 1–28 d.


MUZIKOS VERSMĖS
Klaipėdos koncertų salės organizuojami festivaliai – aukščiausios kokybės renginiai, klausytojui atveriantys tiek akademinės muzikos lobynus, tiek šiuolaikinių autorių kūrybos potencialą. Tai – laikas ir erdvė skleistis muzikai.
 
„KLAIPĖDOS MUZIKOS PAVASARIS“: DIDINGAS KLASIKOS SKAMBESYS!
„Klaipėdos muzikos pavasaris“ uostamiestyje nuskamba kiekvienų metų balandį. Tai – seniausias klasikinės muzikos festivalis Lietuvoje, gyvuojantis nuo 1976–ųjų. Festivalio išskirtinumas – stambių formų klasikinės muzikos projektai: simfoninių bei kamerinių orkestrų koncertai, operos ir kt. Ekspresyvūs, įspūdingi ir spalvingi koncertai, aukščiausio profesionalumo solistai bei kolektyvai kiekvieną pavasarį klausytojus pakviečia į nepaprastus susitikimus su šimtmečių patikrintais muzikos kūriniais.
 
Sveikinkime pavasarį su klasikine muzika!
Festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ šiemet su klaipėdiečiais sveikinsis jau 41-ąjį kartą. Lietuvoje nėra kito klasikinės muzikos renginio, turinčio tokią ilgą istoriją. Su festivaliu užaugo jau kelios klausytojų kartos, keitėsi jį rengusios institucijos. Klaipėdos koncertų salė perėmė festivalio organizavimą 2005 metais ir pakreipė renginio koncepciją stambios formos akademinės muzikos projektų linkme. Tokie renginiai – tarsi galingi laivai – kasmet pavasarį švartuojasi didžiausiame pajūrio klasikinės muzikos uoste, kur puoselėjamos istorinės vertybės ir kuriami modernios kultūros ženklai.
„Klaipėdos muzikos pavasaris“ – didingas klasikos skambesys!“ – skelbia festivalio afiša. Įkūnydama darnią tradicijų ir naujovių sintezę, šiemetė jo programa suteiks galimybę klaipėdiečiams ir miesto svečiams aplankyti net aštuonis įspūdingus renginius. Ekspresyvi ir galinga garsų jūra išsilies solistų virtuozų pasažais, kerės simfoninių ir kamerinių orkestrų bei chorų koncertais. Tobulas muzikos grožis ir jėga stulbins nevaržoma energija ir dovanos džiaugsmingo pakylėjimo akimirkas!
Balandžio 1 d., penktadienis, 18 val. 
„Jaunystės vėjas“
Pavasarį norisi atsinaujinti ir įkvėpti šviežio oro. Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Jaunystės vėjas“ leis tai patirti. Kartu su orkestru muzikuosiantys jaunosios kartos lietuvių atlikėjai yra kelyje į tarptautinį pripažinimą. Pianistas Robertas Lozinskis pernai laimėjo M. K. Čiurlionio pianistų konkursą Vilniuje ir pianistų konkursą Newbury Spring Festival Sheepdrove Piano competition Didžiojoje Britanijoje. Dirigentė Giedrė Šlekytė pernai buvo atsidūrusi muzikos pasaulio dėmesio centre, kai pateko į N. Malko dirigentų konkurso Danijoje ir jaunųjų dirigentų konkurso Zalcburge (Austrija) finalą. „Klasikinės muzikos pasaulyje – ne vien gėlės ir aplodismentai, tačiau kaskart iš naujo atrandu ir žaviuosi partitūromis. Esu dėkinga, kad galiu perskaityti kompozitorių užrašytą genialumą. Šiuo genialumu taip tikiu, kad jaučiu būtinybę įgyvendinti jų muziką“, – viename interviu sakė dirigentė. 
Klausytojų vertinimo lauks Wolfgango Amadeuso Mozarto, Ericho Wolfgango Korngoldo kūrinių interpretacijos.

Balandžio 7 d., ketvirtadienis, 18 val. 
„Garsų tėkmėje“
Baroko muzika, nuostabios obojaus ir meilės obojaus melodijos plačiai išsilies Šv. Kristoforo kamerinio orkestro koncerte „Garsų tėkmėje“. KKS scenoje pirmąkart pasirodys į gimtinę iš Prancūzijos trumpam grįžtantis, prancūzų spaudos magišku atlikėju vadinamas obojininkas Andrius Puskunigis. Jo scenos partnerė bus žmona klavesinininkė Celine Scibetta-Puskunigis. Kartu su Donato Katkaus vadovaujamu ir diriguojamu orkestru jie atliks Georgo Philippo Telemanno ir Johanno Sebastiano Bacho kūrinius. 
„Patyręs, lankstus orkestro vedlys D. Katkus atskleidė nepaprastai gražių dalykų. Jis siekia garso kokybės, išryškindamas kiekvieną instrumentą, iki galo vesdamas kiekvieną muzikinę frazę. Didžioji dalis dirigentų pasitenkina įprastu ritmo, tempo reikalavimų išpildymu, be muzikinės vaizduotės. Su Katkumi viskas kitaip – iš jo estetinių sąvokų kylantys vaizdiniai orkestro skambesyje įsikūnija nepaprastai lengvai ir natūraliai“, – rašė prancūzų spauda po orkestro pasirodymo praėjusį rudenį Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje.

Balandžio 13 d., trečiadienis, 18 val. 
„Lygumų giesmės“
Lietuvos kamerinio orkestro programa „Lygumų giesmės“ pratęs renginių ciklą, skirtą kompozitoriaus, pedagogo, aktyvaus visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno gimimo 100-mečiui. Jo kūryba ir veikla paliko neišdildomus pėdsakus XX a. II pusės Lietuvos istorijoje.
Programos ašis – J. Juzeliūno Koncertas smuikui, vargonams ir styginių orkestrui bei V simfonija „Lygumų giesmės“, inspiravusi visos programos pavadinimą. Solo partijas koncerte atliks Džeraldas Bidva (smuikas) ir Karolina Juodelytė, grosianti vargonais. 
Pirmą kartą KKS pasirodysianti jaunosios kartos dirigentė Adrija Čepaitė diriguos ne tik garsiam mūsų šalies orkestrui, bet ir merginų chorui „Liepaitės“. „Dirigavimas – tai dirigento ir atlikėjų dialogas, paliečiantis publiką. Dirigentas savo pajauta išbaigia tai, ką išgyvena patys muzikantai. Džiaugiuosi, kai šis dialogas įvyksta“, – viename interviu teigia Graco muzikos universiteto (Austrija) orkestrinio dirigavimo specialybės absolventė. Jai „Lietuva yra ne tik mieli namai, bet taip pat ir sava galimybė“.

Balandžio 15 d., penktadienis, 18 val.
„Baltijos jūros peizažai“
Baltic Sea Philharmonic – tai naujai suformuotas daugianacionalinis orkestras, kuriame groja geriausi jaunieji atlikėjai iš dešimties Baltijos jūros skalaujamų šalių: Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Rusijos. Kelis kartus per metus jie susirenka, rengia programas ir vyksta koncertuoti. Orkestrui vadovauja pasaulyje pripažintas dirigentas Kristjan Järvi. 
Orkestro prisistatymo turo programą „Baltijos jūros peizažai“ sudaro kūriniai, susiję su jūra, gamtos objektais arba reiškiniais. Tarp jų – Arvo Pärto „Gulbės daina“ / Swansong, Igorio Strawinskio baleto „Ugnies paukštė“ orkestrinė siuita, Gedimino Gelgoto „Kalnai. Vandenys (Laisvė)“ / Mountains. Waters (Freedom). Su talentingo jaunimo orkestru muzikuos garsus pianistas Alexanderis Toradzė, atliksiantis solo partiją Sergejaus Prokofjevo Koncerte fortepijonui Nr. 3. 
Projekto rengėjai tiki, jog muzika gali jungti žmones, nepaisydama jų tautybių ir skirtumų, bei keisti visuomenę į gera.

Balandžio 19 d., antradienis, 18 val.
„Meilės aistros operose“

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistų ir simfoninio orkestro koncerte liesis meilės aistros. Žymių operų arijas bei duetus dainuos Viktorija Miškūnaitė, Jovita Vaškevičiūtė ir Tomas Pavilionis. Jie atvers savo personažų santykių bei jausmų istorijas ir įtikinamai perteiks jas klausytojams. Programą „Meilės aistros operose“ diriguos Robertas Šervenikas, muzikos kritikų vertinamas už įtaigias klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių interpretacijas. 
Koncerte taip pat skambės fragmentas iš Onutės Narbutaitės operos „Kornetas“, kuri buvo įvertinta „Auksiniu scenos kryžiumi” ir sulaukė palankiausių atsiliepimų kaip „stulbinamai gražus spektaklis“. Beje, T. Pavilionis, sudainavęs ir suvaidinęs Kornetą „su Hario Poterio akiniais“ (pasak operos režisieriaus Gintaro Varno), už šį vaidmenį pelnė geriausio LNOBT metų operos solisto apdovanojimą. J. Vaškevičiūtė – prabangioji Grafienė ir Markizas – buvo nominuota ,,Auksiniam scenos kryžiui”.

Balandžio 22 d., penktadienis, 18 val.
„Epitafija praeinančiam laikui“
Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui nuo 2015 m. rudens vadovauja Modestas Pitrėnas, vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų. Platiems ir išraiškingiems jo batutos mostams šįkart paklus ne tik minėtas orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras. Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos Broniaus Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui“. Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus: Vilniaus atsiradimą, Vilniaus universitetą, kankinius, pasiaukojusius už Lietuvos laisvę, ir Katedros atšventinimą. Nacionaline premija įvertinto autoriaus kūryboje visada patraukia sumanymų originalumas. Garbingiausia mūsų šalies premija taip pat apdovanotas ir M. Pitrėnas, kuris teigia dirbantis „beprotiškai įdomų, nenuobodų kūrybinį darbą“.
Kontrastą lietuviškai muzikai sudarys prancūzo Hectoro Berliozo kūriniai. Jo kantatos „Kleopatros mirtis“ solo partiją dainuos Eglė Šidlauskaitė. „Didžiausi mano planai – tobulėti“, –sako sako patirties užsienyje pasisėmusi ir gimtinėn sugrįžtanti operos solistė.

Balandžio 26 d., antradienis, 18 val. 
„Dainuojantis smuikas“
Šiame Klaipėdos kamerinio orkestro koncerte turėsime retą galimybę paklausyti dainuojančio smuikininko Dmitrijaus Sinkovskio. Barokinio griežimo specifiką ir repertuarą meistriškai įvaldęs smuiko virtuozas savo pasirodymų metu dažnai publiką nustebina, prabilęs unikalaus tembro balsu – kontratenoru, taip pat ir diriguodamas. Prestižinės Maskvos konservatorijos auklėtinis šiuo metu joje dėsto. Jis yra laimėjęs daug tarptautinių konkursų, intensyviai koncertuoja Rusijos, Europos, Kanados ir JAV koncertų salėse, vadovauja ansambliui La Voce Strumentale, dirba su žymiausiais Europos baroko orkestrais. 
Klaipėdiečių orkestrui, kuris meno vadovo Mindaugo Bačkaus iniciatyva nemažai gilinasi į barokinės muzikos atlikimo subtilumus, repeticijos ir pasirodymas su D. Sinkovskiu bus puiki proga pasisemti įkvėpimo ir žinių.

Balandžio 28 d., ketvirtadienis, 18 val.
„Šventasis pavasaris“
Festivalį vainikuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, vadovaujamas ir diriguojamas iškilaus maestro Gintaro Rinkevičiaus. Viename interviu jis yra kalbėjęs: „Kam reikia dirigento, kuris visą koncertą stovi nugara į klausytojus ir mojuodamas rankomis trukdo mėgautis muzika? Dirigento reikia ne tam, kad muzikantai grotų kartu, o tam, kad sukurtų orkestro charakterį.“ 
Igorio Stravinskio baleto „Šventasis pavasaris“ simfoninė siuita. Baleto premjera 1913 m. Paryžiuje patyrė visišką nesėkmę. Po metų, kūrinį atlikus koncertiniu būdu, laukė triumfas. „Šventasis pavasaris“ sukrėtė klausytojus, nesugebėjusius įžvelgti jo novatoriškumo. Įdomu, kad balete, turinčiame paantraštę „Pagoniškos Rusios vaizdai“, kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų melodijas.
Maurice’o Ravelio Koncerto fortepijonui kairei rankai solinę partiją paskambins žymus latvių pianistas lietuviška pavarde Vestardas Šimkus. „Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – teigė Ravelis, kuris laikomas pianizmo novatoriumi. Jo sielai artimiausia buvo antika ir mitologija, Rytų estetika, gamta ir vaikystės pasaulis.
Sveikinkime ir švęskime pavasarį! Semkimės harmonijos, jėgų ir įkvėpimo iš didingų muzikos kūrinių!

KKS informacija

Balandžio 1 d. „Jaunystės vėjas“



Balandžio 7 d. „Garsų tėkmėje“


Balandžio 13 d. „Lygumų giesmės“


Balandžio 15 d. „Baltijos jūros peizažai“


Balandžio 19 d. „Meilės aistros operose“


Balandžio 22 d. „Epitafija praeinančiam laikui“


Balandžio 26 d. „Dainuojantis smuikas“


Balandžio 28 d. „Šventasis pavasaris“