XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

Didi ir galinga muzikos jūra

2013 m. balandžio 5 – gegužės 3 d.


Didingas klasikos skambesys jau netrukus kvies apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje, kur balandžio 5 – gegužės 3 dienomis vyks XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“.

Pirmenybę teikiantis stambios formos projektams, darniai tradicijų ir naujovių sintezei, festivalis įtrauktas į Klaipėdos miesto reprezentacinių bei Lietuvoje vykstančių tęstinių tarptautinių meno renginių sąrašus. Meniškai vertingu turiniu jis siekia ugdyti ir tenkinti klaipėdiečių kultūrinius poreikius, pateisinti seniausio Lietuvos muzikos festivalio vardą.

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ šiemet ryškiai plečia žanrų ir galimybių ribas, skverbdamasis į mažiau tyrinėtas teritorijas. Tai skatina protingai eksperimentuoti, panaudojant tiek sukauptą organizacinę patirtį, tiek kūrybines atlikėjų iniciatyvas. Publikos dėmesio ir įvertinimo laukia du ypač ambicingi sumanymai: operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas ir visų L. van Beethoveno fortepijoninių koncertų atlikimas. To dar nebuvo per visą festivalio gyvavimo istoriją, bet tam jau atėjo laikas.

Renginio programa žada išties įspūdingą klasikinės muzikos šventę.

Festivalio pradžios koncerte „Muzikinės variacijos“ balandžio 5 dieną publikos lauks kiek netikėtas, juolab intriguojantis violončelės ir obojaus duetas, kartu su Lietuvos kameriniu orkestru atliekantis rusų kompozitorių variacijas ir nemariąją Vakarų klasiką.
 
Neprilygstamas violončelės meistras D. Geringas – vienas universaliausių dabarties menininkų, koncertuojantis su žymiausiais simfoniniais orkestrais ir dirigentais, pats diriguojantis koncertams bei operos spektakliams.
 
Obojininkas Robertas Beinaris – išskirtinai veiklus atlikėjas, koncertuojantis solo ir su orkestrais, su dideliu atsidavimu ugdantis jaunąją Lietuvos obojininkų kartą.
 
Klaipėdiečių jaunimo auditorija balandžio 9 dieną bus skatinama paklausyti gausaus jaunųjų muzikų būrio iš Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos. Kartu su gimnazijos simfoniniu orkestru ir choru, diriguojant Martynui Staškui, pasirodys solistai – gabiausi jos moksleiviai ir jaunoji talentė iš tolimosios Kosta Rikos respublikos. Programoje dalyvaus ir Klaipėdos choras „Aukuras“. Koncerte „Pavasario fantazija“ atsiskleis profesionalūs atlikėjų gebėjimai ir jaunatviškas entuziazmas, nepaliksiantys abejingų klausytojų.
 
Fortepijono virtuozo Alexanderio Paley‘aus inicijuotas Nikolajaus Rimskio-Korsakovo operos „Mozartas ir Salieri“ pastatymas tampa vienu didžiausių šiemetinio festivalio iššūkių. Pianistas, kuris yra didelis operos žanro gerbėjas bei žinovas, pasiūlė atlikti originalią klavyrinę operos „Mozartas ir Salieri“ versiją. Joje solistams pritars ne orkestras, o fortepijonas, kuriuo skambins pats A. Paley. Dviejų konkuruojančių kompozitorių Mozarto ir Salierio personažus kurs jaunosios kartos solistai Mindaugas Jankauskas ir Eugenijus Chrebtovas. Originalo kalba (rusų) atliekamame spektaklyje svarbiausias dėmesys bus skiriamas dramai, išreiškiamai per muziką.
Du operos „Mozartas ir Salieri“ spektakliai vyks balandžio 12 ir 13 dienomis.
 
Klaipėdos kamerinio orkestro ir estų smuikininko bei dirigento Andreso Mustoneno programoje, kuri skambės balandžio 18-osios vakarą, bus derinami du labai skirtingi pradai. Apie tai liudija ir koncerto pavadinimas „Tyli malda ir siautulingi šokiai“. Kupiną gilaus susikaupimo I dalies nuotaiką įkvėps gruzinų autorių muzika. Po pertraukos pasigirsiančios gyvybingos melodijos ir siautulingi ritmai aprėps tolimas epochas, pradedant renesansu ir baigiant dabarties šokių muzika.
 
„Barokiniame operos pastiše“ balandžio 26 dieną suspindės gražiausi baroko epochos kompozitorių muzikos perlai. Spektaklyje, kuriuo Klaipėdoje pirmąkart prisistato „Baltijos kamerinis operos teatras“, atgims Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muzikinio teatro tradicijos, o moderni vizualinė estetika susilies su praėjusių epochų tendencijomis. Programą atliks naujoji operos dainininkų karta – įvairiuose projektuose jau matyti solistai, pasižymintys unikaliais balsais bei charizma.
 
„Penki pianistai – penki koncertai“ – šis išskirtinis festivalio projektas balandžio 30 dieną pristatys penkis talentingus jaunosios kartos lietuvių pianistus, kurie atliks visus penkis Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui. Klaipėdoje susirinks šiuo metu įvairiose šalyse ar miestuose gyvenantys pianistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė atvyks iš Vokietijos, Lukas Geniušas – iš Rusijos, Edvinas Minkštimas – iš JAV, Kasparas Uinskas – iš Vilniaus. Klausytojai turės retą progą išgirsti ir palyginti skirtingas L. van Beethoveno kūrinių interpretacijas, kurioms vadovaus austrų dirigentas Johannes Wildner. Kartu su solistais muzikuosiantis Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, priartės prie simfoninės sudėties.
 
Festivalio baigiamajame koncerte „Simfonija miestui ir jūrai“ Kauno simfoninio orkestro ir dirigento Kasparo Zehnderio atlikime gegužės 3 dieną skambės net du simfoniniai kūriniai jūros tema. Prancūzų impresionisto Claude Debussy „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Jūra” buvo sukurtos XX amžiaus pradžioje. Jūra – vienas esminių, vyraujančių M . K. Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo simfoninę poemą palydės vaizdo projekcijos kompozitoriaus ir dailininko kūrinių motyvais.
 
“Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, didybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra!” (M. K. Čiurlionis)
 
Didi ir galinga muzikos jūra! Begaliniame jos bangų gaudesyje kviečiame išgirsti skambančią būties simfoniją!

KKS informacija