XXXVI festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ vėl sugrįžta kartu su paukščiais

XXXVI festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“

2011 m. balandžio 6 d. – gegužės 4 d.


Kartu su grįžtančiais paukščiais ir žydinčiais sodais vėl pajūrin sugrįžta festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Klaipėdos koncertų salės rengiamas šiemet jau XXXVI-asis festivalis keturias savaites skambės didingais muzikos garsais. Įspūdingi ir spalvingi septyni jo renginiai, išreiškiantys darnią tradicijų ir naujovių sintezę, netrukus žavės klaipėdiečius bei miesto svečius.
 
Pajusk melodijos grožį, harmonijos darną ir formos tobulumą. Išgirsk atgimstančios gamtos garsus ir supkis ant bangų galingos garsų jūros. Stiprinkis muzikos jėga – tegu ji pripildo sielą ir suteikia džiaugsmo!
 
Paklausyk! Jis jau „ateina šniokšdamas per lygumas pilkąsias...“

Balandžio 6 dieną turėsime progą išvysti unikalų reginį – Carlo Theodoro Dreyerio nebyliojo kino šedevrą „Žanos D‘Ark aistra“ be išgirsti specialiai jam kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus sukurtą muziką. Ją atliks Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, diriguojamas Donato Katkaus. Klaipėdos koncertų salėje šį renginį pristato Europos šalių kino forumas „Scanorama“.

Projekto idėjos autorių teigimu, kai kinas dar negalėjo kalbėti žodžiais, kalbėjo vaizdais, o unikali nebyliojo kino ir muzikos sintezė pasiūlys žiūrovui sugrįžti prie laiko patikrintų menų apraiškų ir kartu išgyventi jų atgimimą mūsų dienų pasaulyje.

„Kerinti operų ir baletų muzika“ balandžio 8 dieną visu savo grožiu atsiskleis Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro interpretacijoje. Orkestrui diriguos Martynas Staškus, baletinę koncerto programos dalį sudaręs iš L. A. Minkaus, M. Theodorakio, L. Delibas, P. Čaikovskio bei S. Prokofjevo kūrinių fragmentų. Operinei daliai atstovaus W. A. Mozarto, G. Verdi, R. Wagnerio, G. Rossini, G. Bizet, A. Ponchielli kūryba, kurią su orkestru atliks LNOBT solistai Sigutė Stonytė (sopranas) ir Vytautas Juozapaitis (baritonas). Tikėkimės, tai bus tobula ir nepriekaištinga balso ir simfoninio orkestro skambesio darna, veiksminga muzikos ir dramos sintezė, kuri scenoje atspindės žmonių jausmus, iškels gyvenimo vertybes.

Pažiūrėk! „Saulės kamuolys plačiai palieja žemėn tąsyk virpuliuojančios ir plūstančios ugnies upes“.

Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui balandžio 15 dieną diriguos prancūzas Olivier Grangean. Šio batutos meistro dalyvavimą koncertuose Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir Klaipėdos koncertų salėje remia Prancūzų kultūros centras Vilniuje.

Solistės amplua pasirodys altininkė Ūla Žebriūnaitė, pastaruoju metu gyvenanti ir dirbanti Italijoje. Solistė grieš Bélos Bartóko Koncertą altui ir orkestrui, kuriam atlikti reikia išties didelio meistriškumo.

Programoje, pavadintoje „Romos karnavalas“, pagal joje skambėsiantį Hectoro Berliozo kūrinį, dar klausysimės Johanneso Brahmso Antrosios simfonijos.

Koncertas „Pulsuojantis ir begalinis amžinybės prisilietimas“, įvyksiantis balandžio 20 dieną, Didžiosios savaitės metu, įprasmins Šv. Velykų laukimą. Giuseppe‘s Verdi Requiem atlikimui susivienys didžiulės atlikėjų pajėgos: Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras, solistai Sandra Janušaitė (sopranas), Jovita Vaškevičiūtė (mecosopranas), Vaidas Vyšniauskas (tenoras) bei svečias Michailas Kazakovas (bosas), Rusijos valstybinio akademinio didžiojo teatro solistas. Maestro Gintaro Rinkevičiaus diriguojamos gedulingos mišios leis pajusti pulsuojantį ir begalinį amžinybės prisilietimą. Nors ir sukurtos pagal tradicinę liturgiją XIX a. pabaigoje jos peržengė beveik visas žanro ribas ir buvo vadinamos „opera bažnyčioje“.

Jau „džiūsta vėjuje ir saulėje visi keliai; ir širdis, į tolumas melsvas įsižiūrėjus, jais norėtų skrist tolyn, kaip skrenda vėjas.“

Mindaugo Bačkaus vadovaujamas Klaipėdos kamerinis orkestras balandžio 26 dieną atliks programą „Garsų fantazijos“. Kartu pasirodys Šveicarijoje gyvenantis lietuvių pianistų duetas – Vilija Poškutė ir Tomas Daukantas. Klausytojams pianistai pateiks svajingą Franzo Schuberto Fantaziją f-moll ir su orkestru – šiuolaikinio vengrų kompozitoriaus Sandoro Veresso sukurtą muzikinį garsiojo siurrealisto Klee portretą „Hommage à Paul Klee“.

Pasak jau dešimtmetį drauge grojančių Vilijos ir Tomo, „fortepijoninis duetas – viena sunkiausių kamerinės muzikos formų. Trunka daugelį metų kol ansamblis tampa harmoningu deriniu“.

Koncerte klaipėdiečių orkestras dar pagrieš F. Schuberto kvarteto „Mirtis ir mergelė“ versiją styginių orkestrui.

Videoklube „Opera meta iššūkį vartotojų visuomenei ir... laimi?“ gegužės 3 dieną viešės muzikologė Jūratė Katinaitė. Bus kalbama apie tai, kaip „mūsų laikais opera patiria naują „ėjimo į liaudį“ etapą.“ Dar prieš porą dešimtmečių, pasak Jūratės, „ji slapstėsi nuo popkultūros už storų senųjų teatrų sienų. Regis, popmuzikai užvaldžius beveik visas gyvenimo nišas, opera metė naują iššūkį.“

Gegužės 4 dieną orkestras „Musica Humana“ ir Klaipėdos choras „Aukuras“ kartu su solistais Julija Stupnianek (sopranas) bei Vilija Mikštaite (mecosopranas) giedos „Gloria pavasariui“. Baigiamajame festivalio koncerte dar soluos obojininkas Robertas Beinaris, o diriguos „Musica Humana“ meno vadovas Algirdas Vizgirda ir „Aukuro“ meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas. Pagrindinis koncerto akcentas – Antonio Vivaldi „Gloria“, vėlyvojo baroko muzikos šedevras.

„Gimsta vėl Pavasaris. Gražus kaip Dievas jaunas: jojo kūną pirmas kvepiantis lietus nuplauna ir pribarsto plaukus vos pražydusių žiedų.“

Ar jauti, kaip artinasi galingas klasikinės muzikos ir bundančio pavasario jėgos proveržis? Tai „Klaipėdos muzikos pavasaris“ – didingas klasikos skambesys! Pasitik, būk kartu, atgimk su juo!


KKS informacija
Parengė Loreta Narvilaitė