Archyvas

Koncertu, skirtu didžiojo lietuvių menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 130-osioms gimimo metinėms ir vykstančiu šios datos išvakarėse, rugsėjo 21 dieną, 18 valandą pradedamas naujas Klaipėdos koncertų salės festivalis „Permainų muzika“.

M. K. Čiurlionis (1875–1911) laikomas pirmuoju profesionaliu lietuvių kompozitoriumi. Tiesa, jam teko išbandyti ir kitokią muzikinę veiklą – fleitininko, choro dirigento, pianisto, muzikos kritiko bei mokytojo. Muzikoje jis matė esminį savo gyvenimo pagrindą ir visuomenišką misiją. Jis rūpinosi, kad jo jaunesni broliai ir seserys muzikuotų, netgi pasvajodavo apie naujo tipo mokyklą, kurioje senovės graikų pavyzdžiu visas auklėjimas būtų pagrįstas muzika. Šio įsitikinimo, kaip ir „misijinio“ nusiteikimo negalėjo pakeisti nei pasitaikančios asmeninės nesėkmės, nei nuoskaudos. „Kaip tai nuostabu būti reikalingam žmonėms ir jausti šviesą savo delnuose“, – M.K.Čiurlionio žodžiai po nesėkmingo, publikos nesuprasto koncerto.

Pagrindiniai M.K.Čiurlionio kūrybos principai – dėmesys liaudies menui, nuoširdumas ir profesionalumas, nonkonformizmas, savikritiškumas, akiračio platumas – XX a. pradžios tautinės muzikos kontekste formavo pažangias, permainas žymėjusias tradicijas, kurias sėkmingai plėtojo vėlesnieji lietuvių kompozitoriai. Ne vienas jų pripažįsta M. K. Čiurlionio įtaką, ne vienoje šiandienos autorių kompozicijoje reflektuojamas klasiko kūrybinis palikimas.

Koncerte „Sekant M. K. Čiurlioniu“, beje, pavadintame pagal Algirdo Martinaičio fortepijoninį kūrinį, skamba paties M. K. Čiurlionio kūryba ir jos inspiruoti dabarties kūrėjų darbai.

Mindaugo Urbaičio „Ramybė“ buvo sukurta kaip pagarbos ženklas M. K. Čiurlioniui jo 125-ųjų gimimo metinių proga ir laimėjo Petro Gudaičio prizą naujų kūrinių konkurse. Kūrinio muzikinės medžiagos pagrinde – M. K. Čiurlionio kūrinių motyvai, o paskutinysis epizodas pagrįstas liaudies daina „Bėkit, bareliai“.

Šia dainą M. K. Čiurlionis harmonizavo chorui, jos tema sukūrė variacijas fortepijonui. Koncerte girdėsime minėtų variacijų versiją styginių orkestrui.

Kita šio kompozitoriaus itin mėgta liaudies daina „Beauštanti aušrelė“ tapo išeities tašku Broniui Kutavičiui, kai M. K. Čiurlionio 100-mečio jubiliejui jis rašė „Dzūkiškas variacijas“. Liaudies daina variacijose pateikiama trejopa interpretacija – dainininkės solo, orkestro ir M. K. Čiurlionio harmonizacija chorui. Kūrinio pabaigoje kontrapunktiškai sujungiamos „Bėkit, bareliai“ ir „Beauštanti aušrelė“, taip išreiškiama pagarba didžiajam mūsų tautos menininkui ir jį išauginusiai Dzūkijos žemei.

Beje, 1975 m. žurnalas „Muzikos barai“ premijavo „Dzūkiškas variacijas“ kaip vieną geriausių kūrinių M. K. Čiurlionio tema.

Programą „Sekant M. K. Čiurlioniu“ parengė Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė Liuda Kuraitienė), Klaipėdos choras „Aukuras“ (meno vadovas Alfonsas Vildžiūnas), Živilė Karkauskaitė (fortepijonas), dirigentai Robertas Šervenikas ir A. Vildžiūnas.

Koncertą ves muzikologė, profesorė, dr. Danutė Petrauskaitė.

Maloniai kviečiame praleisti vakarus kartu su „Permainų muzika“!