Archyvas

„Dangaus ir žemės dainos“

„Liūdesio valandomis, kada ypač aiškiai suvokiu visą savo buvimo beprasmybę, kada bet kokios muzikos garsai man atrodo beprasmiai, prisimenu tikrąjį muzikos pavidalą, užmirštą miškuose, laukuose, kalnuose ar pajūryje – paukščių giedojimą. Būtent jame išgirstu muziką, tokią natūralią, neįvardintą, skambančią malonumui. Ji skirta tam, kad pasitiktų saulę, sužavėtų mylimąją, nugintų nuovargį…“, – kalbėjo prancūzų kompozitorius Olivier Messiaenas. Koncertas „Dangaus ir žemės dainos“, skirtas jo 100-mečiui, spalio 8 dieną, trečiadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salės festivaliui „Permainų muzika“ suteiks gelmę ir aukštį.

Nes „muzikos kūrinio buvimas – amžinas fenikso kelias, tyla – jo kapas, bet ir prisikėlimo sąlyga, tad tik tuomet, kai garsai byloja esą tarp šiapus ir anapus, galima galvoti apie idealią muzikos būtį, muziką kaip idealybės dalį“ (Rūta Goštautienė).

Jubiliejus paskatino šiemet prisiminti bene žymiausią XX amžiaus II pusės Vakarų pasaulio kompozitorių, kurio muzika turėjo ir tebeturi reikšmingos įtakos daugeliui šiandienos kūrėjų. Todėl koncerte šalia O. Messiaeno opusų skambės jo inspiruoti J. Mark Scearce‘o („Paukštis šalia paukščio“), Algirdo Martinaičio („Strazdo mokinys“) bei Luciano Berio, studijavusio pas O. Messiaeną, kūriniai.

Iš esmės galima teigti, jog Messiaeno muzika pati savaime yra originali naujosios muzikos kryptis. Jam pavyko atsispirti amžiaus madoms ir išlikti savimi. Kai Europoje vyravo ekspresionizmas, Messiaenas rašė skaidrią impresionistinę muziką, įsigalėjus neoklasicizmui – jausmingą, gilaus tikėjimo kupiną muziką vargonams. Niūriais pokario metais jis kūrė himnus amžinajai meilei, o daugumai kolegų palinkus į serializmą, jis užrašinėjo paukščių balsus ir iš jų komponavo didelius instrumentinius opusus.

Messiaenas save laikė „kompozitoriumi ir ritmiku“, nes sugalvojo ir įdomiai išpuoselėjo daugybę ritminių idėjų. Jam visuomet rūpėjo ne vien struktūrinės ritmų savybės, bet ir giliosios, simbolinės ritmuose slypinčių skaičių prasmės.

Apskritai, stebinanti yra Messiaeno įkvėpimo šaltinių gausa. Jo muzika prisotinta neeuropinių kultūrų – Indijos, Japonios, Indonezijos, Peru, Egipto – ženklais. Jam įtakos turėjo ne tik tų kraštų muzika, bet ir filosofija, laiko samprata, architektūra, dailė, ritualai. Messiaenas tarsi siekė Vakarų ir Rytų kultūrų sintezės. Tačiau nepaisant labai gilaus Rytų poveikio, kompozitoriaus darbai išsaugojo vakarietiškam menui būdingą kūrinių užbaigtumą bei unikalumą. Be to, būdamas giliai tikintis žmogus, Messiaenas didelį dėmesį skyrė grigališkajam choralui.

Kompozitoriaus kūrinį „Dangaus ir žemės dainos“ išpildys Skaidra Jančaitė (sopranas) ir Birutė Vainiūnaitė (fortepijonas). O atliekant L. Berio ciklą „Liaudies dainos“ dalyvaus ansamblis „Musica Humana“: Algirdas Vizgirda (fleita), Robertas Beinaris (obojus), Ričardas Vytas (altas), Raimundas Jasiukaitis (violončelė), Gediminas Kviklys (klavesinas), Saulius Astrauskas (perkusija).

Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė dainininkės S. Jančaitės žmogiškąją ir atlikėjiškąją brandą lygina su „Renesanso menininko, nuolat tobulinusio savo asmenybę įvairių sričių pažinimu, visapusišku išsilavinimu“. Apart muzikos Skaidros interesai aprėpia filosofiją, religijotyrą, literatūrą, fotografiją, šokį. Festivalio metu KKS II aukšto fojė eksponuojama jos fotografijų paroda „Paviršiai“.

Darijos Vasiliauskienės ir Michailo Raškovskio fotografijos

 

« atgal