Archyvas

Tikras ir begaliniai atviras Andrius Žlabys

Artėjant IV-ojo koncertinio sezono pabaigai birželio 25 dieną, trečiadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salė kviečia paklausyti Andriaus Žlabio (fortepijonas, JAV) rečitalio „Polifoniniai kontrastai“. Šis koncertas taip pat yra festivalio „Jūros suvienyti“ programos dalis. Andrius jame paskambins Johanneso Brahmso „Intermezzos“, Ludwigo van Beethoveno 17-ąją bei ir Sergejaus Prokofjevo 8-ąją sonatas bei Johanno Sebastiano Bacho „Die Kunst der Fuge“ („Fugos menas“).

Gimęs Vilniuje ir baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų gimnaziją nuo 1994-ųjų pianistas gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tarptautinių konkursų laurais paženklintus ilgus profesinės patirties kaupimo metus vainikavo studijos Klivlendo muzikos institute pas žymų pianistą Sergejų Babajaną (beje, koncertavusį pernai „Klaipėdos muzikos pavasaryje“). Jas baigęs 2005-aisiais A. Žlabys gavo pianisto menininko diplomą.

Pasak muzikologo Edmundo Gedgaudo, ne visada pagrįstai Ameriką „įsivaizduojame trafaretiškai kaip įsikūnijusį lėkštumą. Pernelyg mažai žinome apie ten esančius aukštosios kultūros ir kūrybingumo židinius. Šalia snobistinės priedermės, norinčios girdėti geriausius atlikėjus, matyti brangiausius paveikslus, egzistuoja nepragmatiškų bendraminčių būreliai, susivieniję tikro pasišventimo kultūrai. Ten plėtojasi procesai, neatitrūkstantys nuo Europos vertybių. A. Žlabys tose humanizmo salelėse rado sau artimą terpę, kurioje skleidžiasi jo talentas bei komunikabilumas. Manyčiau, jog ir fenomenali vertybinė nuojauta. Giliai savitą šio pianisto sceninę kūrybą praturtina dar ir tenykščio mikroklimato atspindžiai. Gal tai jie įtvirtina teisę savaip, iki skausmo atviromis emocijomis, išgyventi susitapatinimo su muzikos kūriniu akimirkas“.

Nemažai koncertuojantis JAV pianistas lankosi ir Europoje: jis grojo Estijoje, Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje, taip pat Japonijoje. Nuolat pasirodo gimtinėje. Čia surengė keletą rečitalių, įspūdingiausiuose pirmą kartą Lietuvoje atliko J. S. Bacho „Gerai temperuoto klavyro“ I tomą, Vytauto Bacevičiaus muzikos festivalyje išpildė programą „Bacevičius. Žodžiai“. A. Žlabys muzikavo su iškiliais solistais Gidonu Kremeriu bei Jurijumi Bašmetu, Lietuvos valstybiniu ir nacionaliniu simfoniniais, Lietuvos kameriniu, „Kremerata Baltica“ ir kitais orkestrais.

A. Žlabys turi „ypatingą sugebėjimą rasti neišpasakytai nuoširdų saitą su romantine esme. Bet Andriui grojant ir kitų epochų muzikoje dažnokai atsiliepia romantizmas“, – pastebi E. Gedgaudas.

„Menininkas, susitikimai su kurio pianizmu gali būti įvardyti kaip aukščiausio meistriškumo pažinimas“, – teigia muzikologė Rima Pavilioniene.

„Andrius Žlabys – tai išskirtinė asmenybė, savaip traktuojanti Bachą. Tai tikras muzikantas, kuris nesivaiko pigių triukų, o gyvena giliai muzikoje, kurią sukuria gyvą ir gilią, todėl jo rankos ir pirštai neegzistuoja. Ten gyvuoja protas, galva ir kita, ne romantinė arba emocionali dimensija. Žlabys yra kaip Rembrantas, kartais Rubensas, o jei reikia ir tai yra prasminga, tuomet Gogenas, piešiantis netikrom spalvom, kaip daltonikas, arba Salvadoras Dali. Žlabys – tai Lietuvos ateitis, jis nesivaiko malonumų ir pigių triukų, jis tikras ir begaliniai atviras, nors sukauptas ir ne kiekvienam pažįstamas“, –  taip kolegą apibūdina pianistas Egidijus Mikšys.

« atgal