Archyvas

Virgilijus Noreika ir Loreta Bartusevičiūtė – Noreikienė: kartu gyvenime ir scenoje

Dvi išskirtinės scenos asmenybės, puikiai žinomi menininkai Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė ir Virgilijus Noreika neseniai Vilniuje, Operos ir baleto teatre paminėjo kūrybinės veiklos jubiliejus. Šie garsūs žmonės turi ištikimų klausytojų visoje Lietuvoje. Maloniai kviečiame klaipėdiečius gerbėjus kovo 21 dieną, penktadienį, 18 valandą apsilankyti Klaipėdos koncertų salėje. Koncerte dainuos pats Maestro Virgilijus Noreika, jam akomponuos Povilas Jaraminas. Loretos Bartusevičiūtės choreografines kompozicijas šoks autorė bei baleto solistai Tamara Grimer, Igoris Zaripovas, Ilva Juodpusytė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų gimnazijos moksleivė Jekaterina Romankova ir Šiaulių vaikų šokių ansamblis „Želmenėliai“. Renginio režisierė – Irena Didžiulienė.

Sudėjus 50 ir 30 kūrybos metų iš viso išeina 80 – tiek scenai atidavė Virgilijus ir Loreta Noreikos. Jau daugelį metų ši pora darniai sutaria ir šeimoje, užaugino sūnų. „Esu šeimos žmogus, stengiausi suderinti artistės ir šeimos gyvenimą, iki šiol tai sekėsi. Labai myliu savo šeimą. Žinoma, kad balerina gali turėti vaiką. Mane sūnaus gimimas praturtino, dar labiau įkvėpė šokiui“, – prisipažįsta Loreta. Lietuvos baleto istorijoje ji laikoma viena ryškiausių artisčių, pelniusi tiek žiūrovų simpatijas, tiek kritikų pripažinimą.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre prabėgo 22 balerinos metai. Ryškus artistizmas, puiki klasikinio šokio technika, derinanti virtuoziškumą ir subtilius niuansus, begalinis darbštumas ir pasiaukojimas savo profesijai padėjo L. Bartusevičiūtei sukurti įvairiausius baleto personažus. Tarp jų: Giselle, Kitri, Odeta – Odilė, Kopelija, Aurora klasikiniuose baletuose bei Eglė, Jūratė, Medėja, Jurga lietuviškuose spektakliuose.

Kartu su LNOBT ir tarptautinėmis grupėmis šokėja gastroliavo daugelyje pasaulio valstybių – Europos, Pietų ir Šiaurės Amerikos bei Afrikos šalyse, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Turkijoje, Arabijos pusiasalyje, šoko didžiosiose Maskvos, Sankt Peterburgo, Rygos ir Talino teatrų scenose.

1993 m. kartu su vyru ji buvo išvykusi į Venesuelą. Baigusi aktyvią balerinos karjerą L. Bartusevičiūtė liko su šokiu: dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, yra baleto repetitorė Nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Didžiojo Lietuvos tenoro Virgilijaus Noreikos talentu žavimės jau 50 metų. Tiksliau, nuo 1957-ųjų, kai jis tapo Lietuvos operos ir baleto teatro solistu. Teatre dainininkas sukūrė net 46 vaidmenis: 8 – lietuvių kompozitorių spektakliuose, pagrindinės partijas W. A. Mocarto, G. Rosini, J. Ofenbacho, Ch. Gounod, J. Massenet, G. Donizetti, G.Puccini, G.Bizet, S.Prokofjevo ir kitose operose. Įdomu, kad solisto kūrybos kelias evoliucionavo nuo lyrinio iki dramatinio ir herojinio pobūdžio vaidmenų.

Per 50 metų sudainuota apie 1000 spektaklių Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių teatrų. Daugiausia – apie 50 kartų – V. Noreika dainavo Maskvos Didžiajame teatre, apie 40 – Berlyno valstybės operoje. Solistas pasirodė Paryžiaus, Milano „La Scala“ teatruose, taip pat Čikagos lietuvių operoje.

Atskirai paminėtini V. Noreikos soliniai rečitaliai, kurių jis jau surengė per 800. Daugybę kartų V. Noreika koncertavo Lietuvos miestuose ir miesteliuose, įvairiose Europos valstybėse, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje.

Dar iki šiandien išlaikantis koncertinę formą V. Noreika tapo tvirta mūsų operos praeities ir dabarties jungtimi. Be to, jis yra nuostabus pedagogas, ilgus metus mokantis jaunuosius Lietuvos dainininkus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovaujantis LNOBT Operos studijai. Kelerius metus dirbęs Venesueloje bei Estijoje dainininkas grįžo į tėvynę. Kadaise jam siūlė pasilikti Vakaruose, viliojo gerais kontraktais ir pinigais. Bet tada, sako profesorius, „nebūčiau sutikęs savo žmonos Loretos! Ir turbūt nebūčiau taip ilgai gyvenęs, ir dar viliuosi pasilaikyti“.

« atgal