Archyvas

Švėgžda von Bekkeris ir Baikštytė leisis nešami ant sparnų nuostabios Schuberto muzikos

Romantizmo epochos genijaus Franzo Shuberto kūrinių programą vasario 22 dieną, penktadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje atliks smuikininkas Martynas Švėgžda von Bekkeris ir pianistė Indrė Baikštytė. Tai bus antrasis šio puikaus dueto pasirodymas mūsų salėje (pirmasis vyko beveik prieš trejetą metų).

„M. Švėgždos interpretacinis savitumas priklauso pirmiausia nuo jo artistiškumo ir muzikalumo, kurie apima puikų frazavimą, eskizišką subtilumą, taip pat mokėjimą įtaigiai suformuluoti, prabilti kone dienoraštiškai atvira intonacija. Kita svarbi šio smuikininko savybė – išpuoselėtas temperamento bei lyrikos pojūtis, gebąs kartais sakytum iš nieko įskelti kaitrias kūrybos žiežirbas“, – rašė muzikologė Vytautė Markeliūnienė po pirmojo M. Švėgždos von Bekkerio ir I. Baikštytės rečitalio Vilniaus rotušėje, vykusio tais pačiais 2005 metais, kada jiedu grojo ir Klaipėdoje.

Šią naujausią Fr. Schuberto programą duetas Vilniaus publikai jau pristatė pernai, ja liko sužavėti M. Švėgždos von Bekkerio rengiamo festivalio „Alternatyva“ klausytojai panevėžiečiai. O ir patys atlikėjai jaučiasi tarsi nešami ant sparnų nuostabios Schuberto muzikos. Ji reikalauja aukščiausio profesinio meistriškumo ir ryškios emocinės išraiškos, ko tikrai nestokoja nei Martynas, nei Indrė.

Smuikininkas pripažįsta, kad į Klaipėdą jam visada labai miela atvažiuoti. 2006-aisiais jis čia pristatė daugumą „Alternatyvos“ projektų. Tarp S. Šimkaus konservatorijos ir E. Balsio menų gimnazijos mokytojų jis turi draugų dar iš studijų laikų. Na, o jaunieji smuikininkai labai vertina jo pedagoginį talentą. „Jaunimas pas mane tiesiog braunasi. Esu pavyzdys jaunesniajai kartai. Kai pritrūkstu žodžių, griebiu smuiką ir pagroju: sakau, mėgdžiokit, virškinkit“, – kalba Martynas, dėstantis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vedantis meistriškumo kursus.

Iš senelio, garsaus dirigento Povilo Bekkerio grafo titulą paveldėjęs M. Švėgžda von Bekkeris beveik aštuonerius metus gyveno Paryžiuje. „Aš ten viską žinau ir viską myliu. Bet čia mano gimtinė, – viename interviu sakė menininkas, į Vilnių grįžęs 2003-iaisiais, - smegenys iš Lietuvos išvažiuoja, nes čia niekas jomis nesirūpina. Bet aš grįžau. Pirmas išvažiavau ir pirmas grįžau. Lietuva tada ruošėsi stoti į Europos Sąjungą, man parūpo nepraleisti to momento“.

„Niekada nevažiuosiu į užsienį visam laikui – viena koja liksiu čia“, – tvirtina smuikininkas, sulaukęs pakvietimų dėstyti Europoje ir Amerikoje.

I. Baikštytei taip pat artima pedagogo duona – ji yra LMTA Koncertmeisterio katedros dėstytoja ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja. Jauna atlikėja turi didelę kamerinio muzikavimo patirtį bei pelnytus apdovanojimus. Pasišventimą muzikai, reiklumą ir gabumus Indrė turbūt paveldėjo iš senelio, kompozitoriaus, lietuvių kompozicinės mokyklos ąžuolo Eduardo Balsio bei mamos, pianistės bei pedagogės Dalios Balsytės.

« atgal