Archyvas

Šv. Kristoforo kamerinis virs simfoniniu ir jaunasis Geniušas gros Beethoveną

Sausio 18 dieną, penktadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje vyksiantis koncertas bus netipiškas keliais aspektais. Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, papildytas didele pučiamųjų ir mušamųjų grupe, virs simfoniniu. Orkestro meno vadovo Donato Katkaus diriguojama skambės Wolfgango Amadeus Mozarto populiarioji simfonija g-moll op. 40 ir dvi Franzo Schuberto uvertiūros. O septyniolikmetis pianistas Lukas Geniušas gros Ludwigo van Beethoveno Ketvirtąjį fortepijoninį koncertą.

Nedažnai kamerinis orkestras nebetelpa savo rėmuose ir imasi simfonijų. Nebūdinga, kad profesionalūs recenzentai, išreikšdami savo įspūdžius, rašo nuoširdžiai ir šiltai, kaip taip padarė Edmundas Gedgaudas: „Norėčiau dar ir asmeniškai Lukui padėkoti, nes naktį miegodamas tebegirdėjau jo atliekamą finalą. Tai nuplovė šleikštulį, paliktą televizijos laidos „Paskutinė kryžkelė“, atvirai demagogiškų „euroskeptikų“ paistalų“. O Daiva Tamošaitytė prisipažino, kad jos „linksmus svarstymus, ar lepinti šešiolikmetį talentą komplimentais, išsklaidė išgirsta didžiausio pianistinio meistriškumo reikalaujanti programa“.

Tai vilniečių kritikų mintys po 2006 metais sostinėje vykusių iškilios muzikų dinastijos atžalos Luko Geniušo pasirodymų. Džiugu, kad jaunajam talentui ploja daugelio rimtų koncertinių salių klausytojai, juo domisi užsienio vadybininkai, jį pažįsta ir pripažįsta ne tik Lietuvoje ar Maskvoje, kurioje jis gyvena ir mokosi.

Svarbiausia Luko mokytoja yra jo močiutė, žymi fortepijono pedagogė Vera Gornostajeva, kuri mokė ir jo tėvą pianistą Petrą Geniušą. Žinoma, sūnų globoja ir mama, taip pat pianistė Ksenija Knorre.

Luko paskaičiavimais, „močiutė bute Maskvoje turi tris fortepijonus, mama – fortepijoną ir du pianinus. Vasarnamyje, kur taip pat dažnai gyvename, yra dar trys fortepijonai ir du pianinai. Vilniuje turime du fortepijonus, pianiną ir klavinovą“.

Nereikia manyti, kad jaunasis Geniušas tik ir sėdi prie instrumento. Kaip visi bendraamžiai jis mėgsta krepšinį ir kompiuterį, klauso muziką. Tik skirtingai, nei dauguma, jis domisi klasika, fortepijono virtuozų įrašais ir valandas diskutuoja apie juos su tėvu. Apie sūnų ne kartą įkvėptai ir su pasididžiavimu pasakojo P. Geniušas. Atrodo, Lukas ir Petras vienas kitam ne tik daro didžiulę įtaką, bet ir konkuruoja tarpusavyje.

Į Luko laurų vainiką pernai įpinta antroji vieta Škotijos tarptautiniame pianistų konkurse liudija rimtai savo talentą realizuojančios asmenybės profesionalumą, regis, neadekvatų jo amžiui. Pianisto repertuare rasime opusus, reikalaujančius visiškos techninės laisvės ir gilaus muzikos supratimo. Vienas jų – ketvirtasis L. van Beethoveno koncertas, „kietas riešutėlis“ ir prityrusiam atlikėjui. Fortepijonas ir orkestras jame gyvuoja lyg skirtinguose pasauliuose ir, pasak vieno britų žurnalisto, „sugyvena tarsi pasipykstanti, švelni ir nekantri jaunavedžių porelė“.

Muzikos garsais išreiškiamų šios porelės santykių dramai vadovaus patyręs Maestro Donatas Katkus, visada entuziastingai palaikantis jaunus talentus ir uždegantis publiką meile gyvenimui bei scenai.

« atgal