Archyvas

Bačkus, Kirilauskas ir Masalskis praskleis poetiškai teatrališką instrumentinės muzikos viziją

Prabėgo pora savaičių, per kurias išsisklaidė šventinio festivalio garsai bei atgarsiai, ir Klaipėdos koncertų salėje vėl skamba muzika – tęsiasi ketvirtasis koncertinis sezonas. Naują repertuaro renginių pusmetį pradeda violončelininkas Mindaugas Bačkus, pianistas Daumantas Kirilauskas (fortepijonas) ir aktorius Valentinas Masalskis. Sausio 17 dieną, ketvirtadienį, 18 valandą čia prasiskleis poetiškai teatrališka instrumentinės muzikos vizija, supinta iš Franzo Liszto, Roberto Schumanno, Franko Bridge‘o muzikos garsų ir Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ poetinio žodžio.

Gedulingą ir eleginį minėtų kompozitorių kūrinių charakterį įkvėpė didžiulė literatūrinė, muzikinė ir religinė kultūra. Joje dominuoja skaidri ekspresija, skaudžia patirtimi paremtas asmeniškas išsisakymas. Giluminius vėlyvojo romantizmo muzikos minčių klodus pasiryžta atskleisti tik subrendę menininkai.

Priklausydamas vienetinių entuziastų būriui, violončelininkas Mindaugas Bačkus išsiskiria daugiamačiu muzikos pasaulio matymu, naujų patirčių ir išraiškos formų paieškomis, smagių avantiūrų įgyvendinimais. Jį galime pagauti akademinėje scenoje atliekantį klasiką, bažnyčioje griežiantį barokine violončele, dalyvaujantį netikėčiausiuose elektroninės muzikos projektuose ar vaidinantį graudingiausioje muzikinėje komedijoje“, – taip atlikėją apibūdina muzikologė Asta Pakarklytė. „Pastaraisiais metais violončelininko pavardė veržliai migruoja per įvairiausių afišų lakštus ir anonsų pastraipas. Jis kvarteto „Chordos“ narys, ansamblio „Nepaklusnieji“ dalis. M. Bačkus daug koncertuoja ir kaip solistas bei kamerinių ansamblių dalyvis, bendradarbiaudamas su netradicinės mąstysenos menininkais“.

Iš tiesų, jau ne kartą, ir ne du girdėjome Mindaugą griežiantį mūsų salėje. Apie tokius, kaip jis, dažnai sakome:  „muzikos fanatikas“. Jie tiesiog „dega“ grojimu, nerimsta dėl meno, jų galvoje nuolat knibžda begalė sumanymų. Mindaugo atveju dar galima pridurti, kad jis ne tik puikiai groja, bet ir įdomiai kalba, t.y. veda koncertus, betarpiškai ir šmaikščiai bendrauja su kolegomis ir kolegėmis.

A. Pakarklytės nuomone, „Daumantas Kirilauskas yra vienas tų unikalių atlikėjų, linkusių subtiliai slapstytis ir tirpti muzikoje, tačiau paliekančių ryškų savo „kvapą“. Tai iš dalies žavi, nes taip atskleidžiama autentiška kompozitoriaus vizija, muzikos, sąskambio grožis. Beveik kiekviename sąskambyje juntamas vienas pagrindinių jo atlikimo principų: pirma – mintis, suvokimas, paskui – veiksmas, garsas“.

Valentinas Masalskis – Lietuvos teatro ir kino „grandas“, vienas garsiausių aktorių ir talentingiausių režisierių. Į teatrą, kaip viename interviu teigia V. Masalskis, jį atvedė tikrai ne atsitiktinumas. Tiksliau, ten jis sako ne atėjęs, bet dar tik einantis... Sunku patikėti, kad taip kalba žmogus, beveik tris dešimtmečius atidavęs scenos žanrui.

Pasak V. Masalskio, „provincija yra mumyse, o ne vietovėje, kur gyvename“. Gyvenimo išminties aruodus sukaupęs aktorius Kauną ir Vilnių neseniai iškeitė į Vievį – mažą miestuką, kuriame, anot jo, gyvena kur kas ramesni, paprastesni, nuoširdesni žmonės nei didmiesčiuose.

Ne kartą teko girdėti, kad Klaipėdoje taip pat gyvena nuoširdesni žmonės, lyginant su sostine…

« atgal