Archyvas
Muzika, įprasminanti gyvenimą...
s=topic>Muzika, įprasminanti gyvenimą...
“Galėčiau savo muziką palyginti su balta spalva, kurioje telpa visos spalvos. Tiktai prizmė gali atskirti spalvas ir padaryti jas matomomis; prizmė galėtų būti klausytojo dvasia,“ – Hermano Coneno esė žodžiais kalba kompozitorius Arvo Pärtas. Jo muzikos koncertas ”Te Deum” spalio 7 dieną, šeštadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salėje užbaigs festivalį ”Permainų muzika”. Koncerte dalyvaus Vilniaus savivaldybės choras “Jauna muzika” (meno vadovas ir dirigentas - Vaclovas Augustinas), Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovė – Liuda Kuraitienė) bei dirigentas profesorius Saulius Sondeckis.
|
|
|
Choras “Jauna muzika” |
Prieš tai spalio 4 dieną Vilniuje šis koncertas vainikuos festivalį ”Pax et Bonum”. Pasak kunigo Arūno Peškaičio OFM, A. Pärtas yra ”bene žymiausias sakralinės muzikos kūrėjas Europoje, paribio kultūros žmogus, stačiatikis, bet jo muzika atveria erdvę, kurią galima pavadinti susikalbėjimo, ekumenine erdve.”
|
|
|
Vaclovas Augustinas, Arvo Pärtas, prof. Saulius Sondeckis |
Ankstyvieji Arvo Pärto kūriniai pasižymėjo gana griežtu neoklasicistiniu stiliumi. Naudodamas dvylikatonę sistemą ir serializmą jis ne tik užsitarnavo sovietinių įstaigų pyktį, bet ir, jo biografo Paulo Hillierio žodžiais tariant, „pasiekė visiškos nevilties tašką, kuriame muzikos kompozicija pasirodė beprasmiškiausias iš visų poelgių; jis stokojo muzikinio tikėjimo ir tik valios pastangomis galėjo parašyti vieną vienintelę natą.“
A. Pärtas išgyveno gilią asmeninę krizę ir kelerius metus nieko nekūrė. Domėjosi ankstyvąja muzika, studijavo Grigališkąjį choralą, Renesanso polifoniją. Tuo pat metu pradėjo studijuoti religiją ir įsitraukė į rusų ortodoksų bažnyčią, galbūt suprasdamas, kad jo krizė buvo labiau dvasinė, nei muzikinė.
Kūryba, kuri pasirodė po šio tylos periodo, buvo radikaliai priešinga. Savita jos technika, kurią A. Pärtas pavadino tintinabuli, anot kompozitoriaus, perteikia varpeliais grojamo trigarsio skambėjimą. Paprasta harmonija, dažnai pavienės, nepagražintos natos ar akordų triados, nesudėtingas ritmas, meditatyvus, lėtas tempas. Naudojami sakraliniai tekstai, daugiausia lotyniški ar bažnytinės slavų kalbos, o ne gimtoji estų kalba.
1980 metais kompozitorius su šeima buvo priverstas emigruoti iš Estijos ir dabar gyvena Berlyne. Naujuoju dvasingumu vadinamas jo muzikos stilius šiandien yra populiarus. A. Pärtas yra dažnai atliekamas ir laikomas vienu komerciškai sėkmingiausių šiuolaikinės muzikos kūrėjų pasaulyje.
A. Pärto kūryba užima ypatingą vietą tiek Maestro Sauliaus Sondeckio, tiek „Jaunos muzikos“ choro repertuare. Profesoriui diriguojant choras paruošė ir ne kartą atliko A. Pärto „Te Deum“. Po kūrinio atlikimo 2003 metais A. Pärto asmenybei pašvęstame „Paribio“ festivalyje Seinuose susijaudinęs autorius kalbėjo: „Šio koncerto skambėjimas man saldesnis už medų. Mano muzikai Jūs suteikėte išskirtinio gintarinio švytėjimo. Tai buvo retas įstabus jausmas“.
S. Sondeckiui bei jo anksčiau vadovautam Lietuvos kameriniam orkestrui A. Pärtas netgi dedikavo kelias savo kompozicijas. Yra išleista nemažai Maestro diriguotų kompozitoriaus kūrinių įrašų.
„Jaunos muzikos“ choro vadovas kompozitorius Vaclovas Augustinas sako, kad išgirdęs A. Pärto kūrybą, jis atrado sau naują pasaulį – „muziką, veikiančią mano sąmonę ir mano širdį tiesiogiai ir iš karto. Pajutau ypatingą dvasinį artumą su kompozitoriumi, su žmogumi, kurio muzika iš naujo įprasmino mano muzikinį gyvenimą.“
A. Pärto kūriniai chorui, styginių orkestrui bei iškilusis ”Te Deum” skambės baigiamajame „Permainų muzikos“ koncerte. Muzika, teigianti tikrąsias vertybes, veikianti sąmonę ir širdį. Muzika, įprasminanti mūsų gyvenimą...
