Archyvas
”Kvartetas laiko pabaigai” link amžinybės erdvėje ir begalybėje
Pirmoji koncerto dalis bus skirta lietuviškai muzikai. „Kaskados“ atliks Vidmanto Bartulio kūrinio „Paskutiniųjų giesmės“ naujos redakcijos bei Jurgio Juozapaičio opuso „Viceno“ premjeras.
|
|
|
Fortepijoninis trio "Kaskados" |
Skambant Broniaus Kutavičiaus „Aštuonioms Stasio miniatiūroms“, sukurtoms pagal Stasio Eidrigevičiaus miniatiūras, ekrane grožėsimės kompozitorių inspiravusiais dailininko darbais. Abiejų menininkų kūrybai bendra lakoniška išraiška, minties koncentracija, kai daug pasakoma vos keliais potėpiais, štrichais ar motyvais. Tariamai „vaikiškas“ S. Eidrigevičiaus dailės realizmas lemia atitinkamą B. Kutavičiaus miniatiūrų garsinį vizualumą. „Amžinoji ramybė“ - ypač paprasta, bet jaudinanti paskutinė ciklo miniatiūra tarsi sustabdo laiką ir ištirpsta jame…
Antroji koncerto dalis pašvęsta didingam Olivier Messiaeno opusui „Kvartetas laiko pabaigai“ / „Quatuor pour la fin du temps“. Šią nežemiško grožio ir poveikio muziką kompozitorius sukūrė vokiečių karo belaisvių stovykloje, kur buvo internuotas kaip prancūzų kareivis. Ten 1941 m. sausio 15 d. kvartetas buvo atliktas pirmą kartą. Visi atlikėjai taip pat buvo belaisviai, o pats autorius skambino pianinu. Taip vyko vienas nepaprasčiausių visų laikų koncertų, kai muzikantai grojo 30 laipsnių šaltyje, o jų klausėsi keli tūkstančiai karo belaisvių.
Tik giliai tikintis žmogus, koks buvo O. Mesiaenas, galėjo tokiomis sunkiomis sąlygomis parašyti tokią spalvingą, meilės, šviesos ir vilties kupiną muziką.
Kompozitorius yra nurodęs, kad šį kūrinį jam įkvėpė viena konkreti Apreiškimo Jonui vieta: „Aš išvydau dar vieną galingą angelą, nužengiantį iš dangaus, apsisiautusį debesimi. Jo galvą supo vaivorykštė, veidas švytėjo kaip saulė ir kojos – tarsi ugnies stulpai. <...> Ir jis atsistojo dešiniąja koja ant jūros, o kairiąja ant sausumos. <...> pakėlė dešinę ranką į dangų ir prisiekė Gyvuoju per amžių amžius, kuris sutvėrė dangų ir visa, kas jame <...>: „Laiko daugiau nebėra!...“
Apie aštuonių dalių „Kvarteto“ turinį autorius rašo: „Kūrinio muzikinė kalba iš esmės nemateriali, sudvasinta, katalikiška. <...> dermės čia priartina klausytoją prie amžinybės erdvėje ir begalybėje. Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška. Tačiau viskas tėra mėginimai ir sapaliojimai, kai pagalvoji apie triuškinantį temos didingumą!“
Kūrinį pradeda „Krištolinė liturgija“ – harmoninga dangaus tyla. Po „Vokalizės Angelui, skelbiančiam laiko pabaigą“ skamba taip kompozitoriaus mylimų „Paukščių bedugnė“ klarnetui solo. „Paukščiai – laiko priešingybė; tai mūsų šviesos, žvaigždžių, vaivorykščių ir džiugių vokalizių troškulys!“ – aiškina O. Messiaenas.
Po „Liaupsės Jėzaus amžinybei“ visų instrumentų unisonu fortissimo rūsčiai prabyla „Įniršio šokis septyniems trimitams“. Toliau seka „Vaivorykščių chaosas aplink Angelą, skelbiantį laiko pabaigą“, kuriame „atsiduriu anapus realybės ir, ekstazės apimtas, pasijuntu pagautas susiliejusių nežemiškų garsų ir spalvų sūkurio. Tie ugniniai kardai, tie mėlyni ir oranžiniai lavos srautai, tos staiga sužybsinčios žvaigždės: štai vaivorykščių chaosas!“ (O. M.)
Ir pabaigoje – „Liaupsė Jėzaus nemirtingumui“, kuri „visa yra meilė. Lėtas jos kilimas į aukščiausią tašką – tai žmogaus žengimas savo Dievo link, Dievo vaiko ėjimas pas savo Tėvą, sudievinto kūrinio artėjimas prie Rojaus.“
Koncertą ves ir dvasingus O. Messiaeno tekstus skaitys aktorė Regina Šaltenytė.
