Archyvas
Čekasino ir Geniušo įsiveržimas į klasiką
Petras Geniušas
"Įsiveržimo" idėja priklauso Vladimirui Čekasinui, moderniojo džiazo kūrėjui, meistriškai valdančiam įvairius pučiamuosius instrumentus, unikalių polistilistinių kompozicijų autoriui, režisieriui bei originalia metodika džiazą dėstančiam pedagogui. Šį kartą būti kūrybos bendraautoriumi jis pasikvietė Petrą Geniušą, klasikinės rusų pianizmo mokyklos atstovą, kuris scenoje ne visada vilki juodą smokingą. Reperio bliuzonas ar džiazuojančio pianisto marškinėliai jam taip pat puikiai tinka. Kaip tinka ir skirtingi muzikos stiliai, kuriems šis atlikėjas yra atviras ir profesionaliai įvaldęs savo repertuare.
Nors ir vilkėdamas akademiškai Petras kartais scenoje su savo instrumentu, atrodo, išdarinėja ką nori. Netgi “lenda į vidurius”, kaip rašo spektaklio “Meistras ir Margarita” recenzentė. Tačiau visa tai daroma su didžiausia pagarba instrumentui, atskleidžiant dar neregėtas jo galimybes.
Neregėtų fortepijono, saksofono ar balso galimybių atskleidimo, kaip ir netikėtų prasmių susidūrimo, intriguojančios muzikos, judesio ir vaizdo sintezės taip pat galima tikėtis ir šiame projekte. Juolab, kad jame dalyvaus Brigita Bublytė (vokalas) bei Goda Loranavičiūtė (judesys).
O “Įsiveržimo į klasiką” idėją V. Čekasinas aiškina sekančiai: “Šio projekto akcentas – diversijos. Pirmojoje dalyje Petras groja iš natų, o aš tuo metu improvizuoju, kuriu stiliumi, kuris tuo metu skamba. Žiūriu į fortepijoninio kūrinio natas ir groju ant jau užrašytos kitų autorių muzikos.”
Pirmosios dalies autoriai - Pärtas, Bartókas, Prokofjevas ar Debussy – pianisto traktuojami gana laisvai. Jų kūrinių fragmentai jungiami paties atlikėjo nuožiūra, suklijuojant juos čia pat spontaniškai kylančios muzikos gabalėliais.
Antrojoje projekto dalyje abu atlikėjai tarsi apsikeičia vaidmenimis. Dabar V. Čekasino Fantazijos japoniškomis temomis kelia sąlygas Petro Geniušo improvizacijoms. Pianistas šį projektą apibūdina kaip “kultūrologinį free džiazą”.
“Įsiveržimo į klasiką” pradžia - 19 valandą. Pabaiga, tikėkimės, bus laiminga, ir šia postmodernia diversija liks patenkinti tiek klasikos, tiek džiazo gerbėjai.
