Archyvas
„Nepataisomas garsų mylėtojas“
s=topic>„Nepataisomas garsų mylėtojas“
”Vladimiras Tarasovas gyvena nomado gyvenimą: paskaito paskaitą Paryžiuje ir skrenda kur nors į Kiniją, pagroja Los Angeles ir atidaro parodą Sankt Peterburge, netrukus ilgam išdardės į Avinjoną, į tenykštį festivalį. Ir gaudyk vėją laukuose!” - komentuoja Aleksandras Borovskis, Valstybinio rusų muziejaus Sankt Peterburge šiuolaikinės dailės skyriaus vadovas. Po visą pasaulį keliaujantis menininkas gegužės 6 dieną, šeštadienį, 19 valandą Klaipėdos koncertų salėje surengs koncertą, pavadintą pagal vieną jo autorinių diskų ”Atto IX "Aletorische musik fur schlagzeug und roulette" (”Aleatorinė muzika mušamiesiems ir ruletei”). Šį koncertą pristato ”Muzikos magija”, organizuojanti aukščiausio meistriškumo lygio renginius Klaipėdoje.
|
|
|
Vladimiras Tarasovas |
Gimęs Archangelske, ten pradėjęs muzikos studijas bei nesėkmingai bandęs jas pratęsti Leningrado konservatorijoje (iš jos buvo pašalintas dėl džiazo propagavimo), nuo 1968-ųjų V. Tarasovas gyvena Vilniuje. 1971–1986 metais jis buvo legendinio džiazo trio GTČ (Viačeslavas Ganelinas - Vladimiras Tarasovas - Vladimiras Čekasinas) narys.
V. Tarasovo muzikinei veiklai negalima pritaikyti jokio konvencionalaus apibrėžimo. Pasak A. Borovskio, ”ji gyvuoja vadinama įvairiai: free jazz, polistilizmu, naująja improvizacine muzika, aleatorine muzika, garso menu. Specialiuose žinynuose ir apžvalgose ši V. Tarasovo veikla seniai užfiksuota, beje, pasitelkiant aukščiausio laipsnio būdvardžius: žymus atlikėjas, mušamųjų instrumentų, perkusinių ceremonijų meistras, akustinių visatų kūrėjas. Tiesa, jokie muzikos žinynai nespėja paskui V. Tarasovą: paskutinįjį dešimtmetį jis dirbo su kameriniais ir simfoniniais orkestrais; ir kaip kompozitorius, ir kaip atlikėjas suartėjo su naujausia avangardine muzika; gręžėsi į klasiką; kūrė muziką kino filmams ir teatro spektakliams; statė muzikinius spektaklius, atliko galybę kitų darbų...”
„Nepataisomas garsų mylėtojas“, - pasakytų O. Mandelštamas. V. Tarasovas kuria instaliacijas, kuriose derina daiktus ir įvairiai išgaunamus garsus, triukšmus arba specialiai parinktą muziką. Viename džiazo žodynų jis vadinamas pačiu išradingiausiu perkusininku. Jis stebina grodamas įvairiausiais, dažnai keistais, įprastam džiazo mušamųjų rinkiniui nepriklausančiais instrumentais, pavyzdžiui kokteilių plaktuvais ar konservų dėžutėmis. The Wall Street Journal apžvalgininkas, turėdamas omenyje manipuliavimą šluotelėmis, rašė apie V. Tarasovą kaip apie „dekoratyvinės kūrybos teptuku meistrą“. Šiam atlikėjui būdingas ypatingas garsų išgavimo būdas. Jis tarsi tapo garsais, mėgindamas jų skonį, tirštumą, tekstūrą, spalvą. Taip garsinė artikuliacija įgyja koloritą ir tiesiogine, ne tik metaforiška šio žodžio prasme.
Gal todėl pastaraisiais metais jis daug reiškiasi vizualiojo meno srityje, individualiai ir kartu su kitais menininkais (daugiausiai – su žymiu rusų dailininku Ilja Kabakovu). Tad kiek netikėtas buvo šio kūrybingo žmogaus posūkis į adminstracinį darbą - 1999-2002 m. V. Tarasovas vadovavo Rusų dramos teatrui Vilniuje.
Kartu su trio GTČ ir kitais muzikais, įvairiais orkestrais bei solo jis įrašė per 100 plokštelių ir kompaktinių diskų. Nemažą šio muziko įrašų kolekciją turintis Artašes Gazarian, kurio iniciatyva V. Tarasovas ir atvyksta į Klaipėdą, jį apibūdina kaip ”tikriausią muzikos magą, kurio dalyvavimas pilnai atitinka organizacijos ”Muzikos magija” misiją”.
