KŪRYBINĖ VEIKLA

“Klaipėdos muzikos pavasaris: atėjo laikas!”

XXXIV festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“
2009 m. kovo 24 – balandžio 29 d.
Festivalio programa

Atėjo laikas atsigręžti į amžinąsias muzikinės kultūros vertybes, suteikiančias stiprybę dvasiai. Todėl jau trisdešimt ketvirtą kartą melomanus kviečia „Klaipėdos muzikos pavasaris“ - seniausias muzikinis festivalis Lietuvoje, kurio rengimą nuo 2005 metų perėmė Klaipėdos koncertų salė. Ekspresyvūs ir didingi, įspūdingi ir spalvingi, melodingi ir aistringi devyni festivalio renginiai žymi galingą klasikinės muzikos ir bundančio pavasario jėgos proveržį. Jau atėjo laikas!

“Pavasarį viltis garsais sugrįžta”

Kovo 24 dieną festivalio pradžią skelbs atidarymo koncertas. Pavasarį viltis garsais sugrįžta, spalvomis išsiskleidžia ir visa, kas gyva, gaiviu kvėpavimu užburia.
Lietuvos kamerinis orkestras, pasak jo direktoriaus Egidijaus Mikšio, šiuo metu išgyvena pakilų kūrybinį laikotarpį, susijusį su naujo meno vadovo Sergejaus Krylovo atsiradimu, ir viltingai žvelgia į gražią ateitį.
Atidarymo koncerte labiausiai intriguoja orkestro ir dviejų iškilių lietuvių pianistų susitikimas scenoje. Vienas jų gyvena džiazo pasaulyje, o kitas - nors ir prijaučiantis džiazui - klasikinės muzikos pasaulyje. Tačiau tiek Gintautas Abarius, tiek Povilas Stravinskas yra nepaprastai gyvi savo interpretacijose, magiški ir užkrečiantys jautriu muzikos suvokimu. Išties intriguoja, kaip šie du pianistai interpretuos Wolfgango Amadeus Mozarto koncertą dviems fortepijonams ir orkestrui Es-dur.
Dar skambės Giacomo Puccini bei Dmitrijaus Šostakovičiaus muzika. Orkestrui diriguos temperamentingas gruzinų dirigentas Georgij Čičinadze. E. Mikšio nuomone, ”jis iš tų žmonių, kurie nesupranta realaus gyvenimo, jis visas yra muzikoje…”

“Sostinių pasveikinimas pajūriui”

Balandžio 5 dieną vyks praėjusių metų Europos kultūros sostinės Norvegijos miesto Stavangerio ir šiemetinės sostinės Vilniaus muzikinis pasveikinimas pajūriui. Sostinių meniniai kolektyvai “Stavanger Brass Band” ir choras “Jauna muzika” nestokoja ambicingų sumanymų ir tikslų. Norvegų orkestro, grojančio renesanso, šiuolaikinės akademinės, populiariosios ir džiazo muzikos kūrinius, atlikimas žymi novatoriškas orkestrinio grojimo tendencijas. Beje, 2001-aisiais “Stavanger Brass Band” pasirodė Klaipėdos Pilies džiazo festivalyje. O Vilniaus savivaldybės choras „Jauna muzika“, savo tarptautinių laimėjimų sąraše turintis net Didijį Europos prizą, nuolat reprezentuoja mūsų šalies chorinį meną pačiu aukščiausiu lygiu.

“Stiklo arfa: kerintys skambesiai”

Kokias emocijas sukelia stiklo arfa, kai jos klausomasi pirmą kartą? Kokį perversmą patiria ausis, stengdamasi surasti asociacijas šiems tonams? Tai, ką mes bandome suvokti, nuneša giliai į fantazijų pasaulį, kuriame stiklo taurės gieda angelišką muziką. Kerintys jos skambesiai primena mūsų svajonių instrumentus.
”Glass duo”, t.y. lenkų atlikėjai Anna Szafraniec ir Arkadiusz Szafraniec, groja didžiausia stiklo arfa pasaulyje, kurios diapazonas siekia beveik penkias oktavas. Šio reto instrumento bei Klaipėdos kamerinio orkestro, diriguojamo Tomo Ambrozaičio, programa balandžio 16 dieną žavės skaidriu melodijų grožiu ir praturtins mūsų suvokimą subtiliais bei unikaliais garsais.

“Gražiausių arijų ir tango sukūry”

Tai koncertas, kuriame viešpataus balso grožis ir užburs tobula garsų harmonija. Jame dainuos išskirtinės pagarbos verta Lietuvos operos primadona Irena Milkevičiūtė ir populiarumo metą išgyvenantis, nuostabiu balsu ir talentu apdovanotas Edmundas Seilius. Gros Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, kurio atlikime žavi visumos darna ir preciziškas Maestro Gintaro Rinkevičiaus dėmesys kiekvienai detalei.
Balandžio 18 dieną vyksiančio koncerto pirmoje dalyje skambės žinomų ir pamėgtų Giuseppe Verdi, Giacomo Puccini, Piotro Čaikovskio, Gaetano Donizzeti operų arijos bei duetai, o antroji įtrauks klausytojus į aistringą simfoninių tango sūkūrį.

„Iškilmingos mišios Šv. Cecilijos garbei“

“Klaipėdos muzikos pavasaris”, tradiciškai vykstantis Šv. Velykų laikotarpiu, balandžio 19 dieną klaipėdiečius nemokamai kvies paklausyti Iškilmingų mišių, skirtų Šv. Cecilijos, muzikos ir muzikantų globėjos, garbei. Jas sukūrė prancūzas Charles Gounod, šiuo kūriniu įtvirtinęs savo kaip bažnytinės muzikos kūrėjo reputaciją. Kūrinys skambės bažnyčios erdvėje, solistus Astą Krikščiūnaitę, Rafaila Karpį, Giedrių Prunskų ir Klaipėdos chorą „Aukuras“ lydės didingi vargonų (Jurgita Kazakevičiūtė) garsai. Diriguos Alfonsas Vildžiūnas.

“Visada girdi muziką”

Balandžio 24 dienos koncerte su Klaipėdos kameriniu orkestru gros Mike‘as Svoboda (Vokietija). Dalis klaipėdiečių turbūt prisimena įspūdingus jo pasirodymus festivaliuose „Kopa“ (1995) ir „Permainų muzika“ (2007). Svoboda nuolat dalyvauja įvairiuose festivaliuose kaip trombonininkas ir kompozitorius, kaip solistas koncertuoja su žymiais Europos orkestrais, groja įvairiuose džiazo ansambliuose. Dauguma jo projektų apjungia įvairius džiazo, klasikinės bei naujosios muzikos žanrus, taip pat satyrą ir komediją.
M. Svobodos kūrinyje ”ALIAS. Mozart ist Rossini” žinomos W. A. Mozarto bei G. Rossini melodijos bus pagardintos kulinariniais prieskoniais. Tačiau išoriškai nerūpestingo ir efektingo kūrinio esmė paslėpta kur kas giliau. Tai kūrėjo pašaukimas: ”Jei kartą šitai pradėjai – nebepabėgsi. Visada girdi muziką.”
Koncertas nestokos gero jumoro, ir teatrališkumo, juolab, kad jame dalyvaus Klaipėdos dramos teatro aktorius Darius Meškauskas, perkusistas Saulius Astrauskas bei dirigentas Vytautas Lukočius, atliksiantis ir pianisto vaidmenį.

”Piazolla: nesibaigianti aistra”

Nesibaigianti aistra Piazzolai valdo ne tik orkestro “Camerata Klaipėda” įkūrėją smuikininką Vilhelmą Čepinskį, bet ir jaunuosius kroatų atlikėjus. Šiame koncerte išgirsime retą mūsuose, bet taikliausiai argentinietiškos muzikos charakterį perteikiantį instrumentą – bandoneoną, kuriuo gros Miran Vaupotić. Jo duetas su gitara (Frane Verbanac) ir styginiais turėtų būti spalvingas ir netipiškas derinys.
Klausytojai ir kritikai pastebi, kad “Camerata Klaipėda” griežia su neregėta energija ir polėkiu, su A. Piazzollos kūrinių interpreatacijai būtinu ilgesiu, kančia, aistra ir laisvės proveržiu.
Festivalis baigsis balandžio 29 dieną, tačiau puikių jo atlikėjų išspinduliuota energija ir jautrus ryšys su publika, tikėkimės, išliks ilgam. Sieloje bei atmintyje dar ilgai aidės juos suvienijęs didingas klasikos skambesys, palikęs ryškius įspūdžius ir teigiamas emocijas.

Įdomūs susitikimai videoklubuose

Baletmeisteris Sergejus Diagilevas ir kompozitorius Igoris Stravinskis – dvi iškilios rusų menininkų figūros, pasiekusios pripažinimą XX amžiaus II dešimtmetyje Paryžiuje. Jų kūryba stulbino ir šokiravo to meto visuomenę, ji daro reikšmingą įtaką ir šiandien.
Videoklube “Diagilevas – Stravinskis: baletu apstulbinti ir šokiruoti” bus komentuojami Lietuvos nacionaliame operos ir baleto teatre pastatyti I. Stravinskio baletai “Ugnies paukštė” ir “Šventasis pavasaris”. Renginys vyks balandžio 8 dieną, jame viešės muzikologė Eglė Ulienė.
Netradicinis videoklubas “Įkvepiantis trombono menas” balandžio 22 dieną žavės jo svečio Mike’o Svobodos išradingumu ir meistriškumu, grojant ne tik trombonu, bet ir kitais trombono kilmės instrumentais. Be to išvysime ir išgirsime, kaip atlikėjas įgarsins netgi ne instrumentus, tarkim, sodo laistymui naudojamą žarną ar jūros kriauklę. Matysime ištraukas iš jo koncertinės programos “Alphorn Therapy“ ir pasirodymo Klaipėdos naujos muzikos festivalyje „Kopa“ 1995 metais.
Tai, ką daro Svoboda, viskas buvo ir yra taip paprasta, bet ir taip genialu!

Iki malonių pavasariškai nuteikiančių susitikimų Klaipėdos koncertų salėje!

KKS inf.

Globėjas: Klaipėdos miesto savivaldybė
Mecenatas: „Limarko laivininkystės kompanija“
Rėmėjas: Lietuvos kultūros fondas
Informaciniai rėmėjai: dienraščiai „Klaipėda“, “Vakarų ekspresas”, Radijas 9, Skelbimų laikraštis „Pliusas“, balsas.lt, „Bravissimo“, LRT.
Partneriai: Lietuvos nacionalinė filharmonija, choras „Jauna muzika“, Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“, Goethe Institut - Vilnius