Schubertas ir XXI amžius: nuo Amžino mergelės Marijos miego iki ateivių šokių

Franzo Schuberto ir XXI amžiaus muziką vasario 17 dieną, trečiadienį, 18 valandą Klaipėdos koncertų salės scenoje išpildys Valstybinis Vilniaus kvartetas ir perkusistas Saulius Astrauskas.

Vilniaus kvartetas, kuriame griežia Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas) bei Augustinas Vasiliauskas (violončelė) specializuojasi klasikinio bei romantinio repertuaro atlikime, tačiau nemažai dėmesio skiria ir šiuolaikinei muzikai. Tarp 450 kvarteto repertuaro kūrinių rasime daugiau kaip 150 šiuolaikinių užsienio autorių ir apie 100 Lietuvos kompozitorių opusų. Prieš 45 metus susikūręs kolektyvas ištobulino savitą interpretavimo tradiciją, stiprų ansambliškumo pojūtį, plačią raiškos priemonių skalę ir gebėjimą įsigilinti į skirtingų epochų bei stilių muziką. Tai ansambliui pelnė kvartetų konkurso Lježe (Belgija) apdovanojimą, Lietuvių fondo kultūrinę muzikinę dr. Antano Razmos (JAV) bei Lietuvos Nacionalinę premijas.

Perkusininkas Saulius Astrauskas pasižymi ypatingumu žingeidumu naujovėms, naujų partitūrų iniciavimui ir studijavimui. Daugiau nei 70 kūrinių premjerų atlikęs entuziastingas savo profesijos fanas groja Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre, dažnai muzikuoja kameriniuose, džiazo ansambliuose ir solo. Jis nuolat bendradarbiauja su lietuvių bei užsienio atlikėjais, savo dėmesį kreipiančiais moderniosios muzikos link, dalyvauja šiuolaikinės bei džiazo muzikos festivaliuose.

Vilniaus kvarteto interpretacijoje koncerto pradžioje suskambės jauno F. Schuberto kvartetas Nr. 10, Es-dur. Šį kūrinį galima įvardinti viena brandžiausių kamerinės muzikos kompozicijų, kokias tik galėtų sukurti šešiolikmetis autorius.

Garsaus naujojo dvasingumo krypties britų kompozitoriaus Johno Tavenero kūrinys „The Last Sleep of the Virgin“ / „Amžinas Mergelės Marijos miegas" parašytas styginių kvartetui ir vibrafonui. Autorius jį sukūrė prieš sudėtingą širdies operaciją. „Eschatologinį muzikos charakterį sutvirtino asmeninio gyvenimo faktas: aš vos galėjau girdėti muziką. Atrodė, tarsi ji skambėtų beveik anapus mano suvokimo. Norėdami reflektuoti šį pojūtį atlikėjai turi groti „ant girdimumo ribos“. Muzika be žodžių išreiškia Dievo motinos užmigimą ir Apaštalų surengtą jos laidojimą.“

Antroji koncerto dalis prasidės trumpučiu F. Schuberto Styginių kvartetu Nr. 12, c-moll („Quartettsatz“). Šis „Sakinys kvartetui“ tapo kompozitoriaus portalu į ankstyvojo romantizmo pasaulį ir garsiųjų jo kvartetų („Rozamundos“ ir „Mirtis ir mergelė“) pranašu.

Vytauto Germanavičiaus “Outer Spaces” (“Visata”) styginių kvartetui ir perkusijai naujai redaguota šiais metais. Pasak kompozitoriaus, kūrinio forma remiasi Saulės sistemos planetų ir kūnų paviršių struktūra. Tai neapibrėžtos notacijos partitūra, kurioje perkusistas laisvai varijuoja duotus ritminius modelius ir garsų sekas. Kvartetas prisijungia jau kūriniui įpusėjus. Ši kosminė garsų kelionė prasideda iš esančios centre ir pulsuojančios šiluma žvaigždės, skrieja į sustingusius ledinius kūnus sistemos pakraštyje ir baigiasi ateivių šokiais.
 

Fotografija Darijos Vasiliauskienės
 

« atgal