„Koncertas in C“

2016 Lapkričio 16 Įvykęs renginys
1 val. 10 min.
10 €

Renginio pradžia: 18:30 val.

Daumantas Kirilauskas (fortepijonas)

Programa: Johann Sebastian Bach, Ludwig van Beethoven



Daumanto Kirilausko garsų drama
 
Lapkričio 16 dieną, trečiadienį, 18:30 val. Klaipėdos koncertų salės scenoje karaliaus tik pianistas Daumantas Kirilauskas ir jo instrumentas. „Gili, išgyventa rimtis, artisto priedermėms būdingas sugebėjimas koncerte sukurti garsų dramos atmosferą,“ – taip apibrėžiamas šio atlikėjo išskirtinumas. Numatytą rečitalio programą įveiktų ne kiekvienas profesionalus pianistas. D. Kirilauskas tą vakarą pristatys du klasikinės muzikos pasaulio genijus – Johanną Sebastianą Bachą ir Ludwigą van Beethoveną.
 
Daumantas Kirilauskas dažnai apibūdinamas kaip vienas ryškiausių, universaliausių ir produktyviausių pianistų mūsų šalyje. Apibrėžiant muziko akademinį kelią galime išskirti tris svarbiausias jo dalis: Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas, Zalcburgo universiteto Mozarteum magistrantas ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono katedros docentas. Įspūdingas yra pianisto koncertinių kelionių sąrašas, aprėpiantis didžiąją dalį Europos bei Šiaurės Amerikos. Jam plojo tokiose salėse kaip Mozarteum Grosser Saal, Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos, Leipcigo Gewandhaus, Schumann Haus Bonn, Vitebsko filharmonijos, Helsinkio Temppeliauki, Nybrokajen Stockholme, Oslo Concerthus ir kitose. Lietuvoje nėra tokio profesionalaus orkestro, su kuriuo D. Kirilauskas nebūtų dalinęsis viena sciena. Be daugelio nacionalinių ir tarptautinių prizų laureato neapsieina ir dauguma Lietuvos muzikos festivalių.
 
Pianistas išsiskiria ir tuo, jog aktyviai rūpinasi solinių albumų leidyba. Šiais metais išleisti 3 kompaktiniai diskai, kuriuose įrašytos devynios L. van Beethoveno sonatos. 2014 m. įrašuose buvo įamžintos J. S. Bacho Partitos.
 
Programos pavadinimas „Koncertas in C“ yra nuoroda į kūrinius apjungiantį elementą – giminingą tonaciją. Pirmoji koncerto dalis – tai c-moll J. S. Bacho Partitoje, o antroji – C-dur, kuria sukurtas Diabelli valsas. Pastarąjį Beethovenas išplėtojo į 33 variacijas.
 
Genialus XVIII a. vokiečių muzikas – viena ryškiausių baroko asmenybių, palikusi daugiau nei 1000 kūrinių, tarp kurių yra daug klavyrinių kompozicijų. Taip, tai – J. S. Bachas. Šešios kompozitoriaus Partitos – paskutinis ir techniškai sudėtingiausias jo kūrinių ciklas. Koncerte skambės II-oji partita, kuri pateikia naują tradicinių šokių traktuotę, kitokį požiūrį į fortepijono skambesį, pasižymi laisvumu ir spalvingumu.
 
D. Kirilausko repertuare itin svarbią vietą užima L. van Beethovenas. Šis kompozitorius įprastai vadinamas Vienos klasiku ir siejamas su klasicizmo epocha, tačiau jo talento istorija yra daug spalvingesnė – paskutiniuoju kūrybos laikotarpiu į genijaus muziką akivaizdžiai skverbėsi romantizmo dvasia.
 
Koncerte skambės charakteringosios 33 Variacijos Diabelli valso tema. D. Kirilauskas yra pirmasis lietuvių pianistas, parengęs šį valandą trunkantį kūrinį, kuris laikomas vienomis geriausių variacijų fortepijonui ir lyginamas su J. S. Bacho „Goldbergo variacijomis“.
 
Šios Beethoveno kompozicijos gimimas apipintas įvairiomis legendomis. Kompozitorius ir muzikos leidėjas Diabelli parašė valsą ir išsiuntė jį visiems svarbiausiems Austrijos imperijos kompozitoriams su prašymu parašyti po vieną variaciją. Diabelli planavo visas tas variacijas išleisti bendrame leidinyje. Ne viena legenda aiškina, kaip ši situacija galėjo išsivystyti į 33 Beethoveno variacijas. Gali būti, jog kompozitorius iš pradžių atsisakė prisidėti prie Diabelli projekto, nes valso tema jam pasirodė banali ir neverta jo brangaus laiko. Tačiau vėliau valso autorius pasiūlė nemažą atlygį ir kompozitorius sutiko parašyti variacijas ir įrodyti, kiek galima daug padaryti iš tokios mažai vertingos medžiagos. Kita legendos versija – L. van Beethovenas labai įsižeidė dėl prašymo dirbti su tokia prasta medžiaga ir tam pasiryžo tik norėdamas pademonstruoti savo meistriškumą.
 
Tarp Bacho mirties ir Beethoveno gimimo dienos – 20 metų skirtumas. Nors paskutiniais J. S. Bacho gyvenimo dešimtmečiais jo muzika tapo nebeaktuali, L. van Beethoveno laikų kompozitoriai negalėjo išvengti milžiniškos baroko genijaus įtakos. XIX a. romantikų pastangomis J. S. Bacho kūriniai grįžo į koncertų sales. Na, o dabar, XXI amžiuje, šie kompozitoriai toliau karaliauja fortepijono rečitaliuose. Tai vyks ir tikrą garsų dramą Jums paruošusio pianisto D. Kirilausko koncerte. Kviečiame!

JOHANN SEBASTIAN BACH – Partitta c-minor BWV 826
LUDVIG VAN BEETHOVEN  – 33 Variacijos Diabelli valso tema op. 120