„Vakaro varpai"

2020 Birželio 24 Įvykęs renginys
1 val.
Renginio laikas: 18.00 val. 
Renginio vieta: Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelis
Kęstutis Kačinskas (karilionas)
Klaipėdos choras „Aukuras“
Meno vadovas ir dirigentas Alfonsas Vildžiūnas
Klaipėdos brass kvintetas
Meno vadovas Sigitas Petrulis
Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (mušamieji)
Programa: Johann Sebastian Bach, Georg Friedrich Händel, Fryderyk Chopin, Balys Dvarionas, Juozas Naujalis, Kęstutis Kačinskas, Vaida Striaupaitė-Beinarienė (premjera), Antanas Kučinskas (premjera), Ieva Parnarauskaitė (premjera)
Koncertą ves muzikologė Austė Nakienė

„Vakaro varpai“ kariliono garsais laimins vakarėjantį miestą

 

Klaipėdos kariliono festivalis, kuris vyks birželio 24-ąją dieną Klaipėdos laikrodžių muziejaus kiemelyje, 18 valandą kvies paklausyti trečiojo koncerto „Vakaro varpai“.

Unikalaus instrumento –Klaipėdos kariliono – varpus kalbins karilionininkas Kęstutis Kačinskas. Jį pažįstame ne tik kaip ilgametį Klaipėdos kariliono atlikėją, kuris kasmet sugroja apie 50 koncertų šiuo instrumentu. Atlikėjas jau surengė per 60 kariliono koncertų Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje, JAV. K. Kačinskas taip pat rašo ir aranžuoja kūrinius karilionui, kurių keletą jis pagros ir šiame koncerte.

Tai jau tapo tradicija, kad festivalyje, apart karilionininkų, nuolat dalyvauja ir kitų instrumentų atlikėjai, choras ar net orkestras. Šioje „Vakaro varpų“ programoje taip pat pasirodys Klaipėdos brass kvintetas, vadovaujamas Sigito Petrulio ir Klaipėdos choras „Aukuras“, vadovaujamas ir diriguojamas Alfonso Vildžiūno. Perkusijos partiją atliks Ingrida Spalinskaitė-Kurienė.

Koncerto programos intriga taps trys naujos lietuvių autorių kompozicijos, sukurtos specialiai festivaliui.

Vaida Striaupaitė-Beinarienė savo kūrinį „Varpas“ paskyrė Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 30-mečiui. Autorės nuomone, „varpas lietuvių tautosakoje turi ne tik sakralinę, bet ir simbolinę prasmę. Visais laikais tai buvo tikėjimo ir vilties simbolis. Kūrinyje norėjau atskleisti abi šias prasmes.

Rašydama kūrinį mintyse turėjau padavimą apie Jurgaičių piliakalnį: „Trylika kilometrų nuo Šiaulių, palei plentą, yra Jurgaičių kalnas, daugeliu kryžių apstatytas. Žmonės jį laiko stebuklingu, todėl, darydami įvairius apžadus, stato po kryžių. Seniau ant to kalno buvusi pilis, kurioje buvusi ir bažnyčia. Bet štai vieną Velykų rytą, turbūt dėl gyventojų nuodėmių, pilis, bažnyčia, kiti trobesiai, drauge ir gyventojai, skambant tos bažnyčios varpams, likę nugramzdinti. Seni žmonės pasakoja, kad kartais Velykų rytą, kai bažnyčiose vyksta Kristaus prisikėlimo iš numirusių apeigos, galima išgirsti skambančius varpus nugrimzdusioje bažnyčioje“.

Varpas – taip pat ir tautos prisikėlimo simbolis Vinco Kudirkos eilėraštyje „Varpas”, kurį pasirinkau kūrinio teksto pagrindu“.

Antanas Kučinskas kūrinyje „Smerties šokis“ (Danse Macabre) panaudojo lietuviško liaudiško giedojimo – kantičkų – intonacijas ir tekstus, supinant juos į augančios dramaturgijos polifoninį audinį bei papildant variniais pučiamaisiais ir varpais, taip pat turinčiais sakralinę simboliką. Liaudyje paplitęs tikėjimas, kad varpo garsai gelbsti sielas iš skaistyklos, o trimitai skelbia Dievo žinią.

„Tu, mielasis Dievo tarne, nebijok leistis į šį šokį, nes kiekvienas gimęs privalo mirti“.

Pasak autoriaus, „Mirties šokis – viduramžiais užgimęs meninis žanras, kurio pagrindinis motyvas – visų gyvųjų lygybė mirties akivaizdoje. Siužete kartu su Mirtimi vaizduojami paties įvairiausio luomo ir amžiaus žmonės – popiežiai ir karaliai, valstiečiai ir riteriai, vargšai ir rūmų damos, žilagalviai senoliai ir kūdikiai lopšiuose“. 

Ieva Parnarauskaitė –  klaipėdietiškų vėjų išnešiota muzikos kūrėja, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigianti bakalauro studijas. Kompozitorė domisi minimalistinės muzikos principais ir savo kūryboje dažnai juos bando derinti su įvairių džiazo stilių atmosfera. Koncerte  skambėsianti jos nauja kompozicija „Palaiminimas“ skirta varpams ir erdvėje judančiam chorui.

Kompozitorė pasakoja:  „visad labai žavėjausi varpų skambesiu. Kai vaikštau mieste ir girdžiu juos skambant, visad norisi pritarti dainuojant įvairias melodijas, persikeliu tarsi į kitą erdvę. Rašydama šį kūrinį karilionui ir chorui turėjau puikia galimybę atkurti šią erdvę ir pasidalinti ja su kitais. Kūrinio tekstas sudarytas pagal Matto Redmano giesmės Blessed be your name ištraukas. Judantis choras erdvėje tarsi tampa ir dėkojančiu žmogumi, ir tuo, kuris laimina klausytojus ir šį nuostabų miestą“.

Kviečiame apsilankyti koncerte ir linkime gražių įspūdžių!