Į kylančią paukštę

Jauni ir talentingi pasakos šimtametę Klaipėdos ir Lietuvos muzikos istoriją

Tai bus koncertas, kuriame muzika sujungs Lietuvą ir Klaipėdą, jų praeitį ir dabartį. Simboliškai juo pažymėsime svarbią sukaktį – 100-asias Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Konradas Levickis (smuikas), Kornelija Kupšytė (violončelė) ir Lauryna Lankutytė-Levickė (fortepijonas) atliks lietuvių kompozitorių kūrinius iš skirtingų šimtmečio laikotarpių. Koncertas „Į kylančią paukštę“ Klaipėdos koncertų salės I aukšto fojė įvyks kovo 9 dieną, ketvirtadienį, 18.30 valandą.

Kaip jaučiasi jauni atlikėjai, sostinę iškeitę į Lietuvos pajūrį? Apie tai iš asmeninės patirties gali papasakoti pianistė Lauryna Lankutytė-Levickė ir Konradas Levickis, baigę magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o 2020 metų vasarą kartu pradėję savo klaipėdietiškas karjeras. Abu pripažįsta, kad šis pokytis buvo iššūkis, kupinas nežinomybės, tačiau įsisukus į darbus ir prisijaukinus naują miestą tapo malonu jame dirbti ir ilsėtis: „Mėgstame pajūrį, Kuršių neriją, tad kai tik surandame laisvo laiko, lekiam ten atsipalaiduoti ir pasisemti naujos kūrybinės energijos.“

K. Levickis, būdamas 25-erių, tapo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisteriu. „Buvau nustebintas kaip šiltai ir, nepaisant jauno amžiaus, profesionaliai mane priėmė KKO kolektyvas“, – prisimena smuikininkas. Greta darbo orkestre jis užsiima ir pedagogine veikla – dėsto smuiko specialybę Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje.

L. Lankutytė-Levickė Klaipėdoje taip pat pasinėrė į pedagoginę veiklą. Ji dirba net trijose mokyklose: S. Šimkaus konservatorijoje, J. Karoso muzikos mokykloje ir LMTA Klaipėdos fakultete. Pianistė prisimena, kad pritapimo jausmas aplankė antraisiais metais. „Šis jausmas tik stiprėja, tad esu labai laiminga ir patenkinta savo pasirinkimu čia atvykti. Klaipėdoje aukštas muzikinis lygis, vyksta įdomūs koncertai ir renginiai, džiaugiuosi galėdama pati prie jų prisidėti. Taip pat matau didelę prasmę ugdydama jaunąją muzikų kartą ir vesdama juos muzikos pažinimo keliu,“ – atvirauja jaunosios kartos pianistė.

Kornelija Kupšytė gimė ir augo Klaipėdoje, labai vertina galimybę save atskleisti gimtajame mieste. „Dirbdama Klaipėdos kameriniame orkestre jaučiuosi stiprios ir unikalios komandos dalimi, patiriu svarų bendrystės jausmą, kuris džiugina ir atneša prasmingumo patyrimą. Čia jaučiuosi reikalinga, todėl turiu siekį ir motyvaciją skleisti, puoselėti ir auginti kultūrą Klaipėdoje,“ – pasakoja talentinga violončelininkė.

Koncerto pavadinimą įkvėpė Zigmo Virkšo kūrinio pavadinimas. „Į kylančią paukštę“ – tai 1985 metais parašyta sonata smuikui ir fortepijonui. K. Levickis prisipažįsta, kad anksčiau su šio kompozitoriaus kūryba nebuvo susidūręs. Nors Z. Virkšas gimė Plungėje ir aukštuosius mokslus baigė Vilniuje, didelę gyvenimo dalį paskyrė Klaipėdai ir jos muzikiniam gyvenimui.

„Labai įdomus ir techniškai nelengvas kūrinys, turi daug minimalizmo bruožų. Nors tempas greitas, fortepijono partijoje naudojama daug pedalo, taip sukuriant nenutrūkstamo muzikinio plaukimo įspūdį“, – apie sonatą „Į kylančią paukštę“ pasakoja smuikininkas, kuriam natas teko susirinkti iš kompozitoriaus rankraščio.

Smuiko ir violončelės susigrojimą atskleis klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės „Artumos tolumos“ – jauniausias šios programos kūrinys, gimęs 2021 metais. K. Levickis buvo pirmasis kūrinio atlikėjas Thomo Manno festivalyje, tik šįkart vietoje Mindaugo Bačkaus violončele muzikuos jo buvusi mokinė Kornelija Kupšytė. „Man asmeniškai kompozicija yra įdomi savo paprastu, lengvu, šviesiu charakteriu. Net ir kūrinio kulminacijoje muzika neapsunksta, o lengvai plaukia tolyn,“ – savo įžvalgomis apie „Artumas tolumas“ dalinasi K. Levickis.

Žydų kilmės lietuvių kompozitorius Anatolijus Šenderovas – asmenybė, mūsų kultūroje palikusi labai ryškų pėdsaką. Šiame koncerte išgirsite jo kamerinės muzikos perliuką – 1974 metais sukurtas „Keturias miniatiūras“ violončelei ir fortepijonui. „Miniatiūros parašytos moderniomis kompozicijos technikomis, jose per trumpą laiką išvystoma stipri dramaturginė tėkmė, ekspansyvus laiko pojūtis. Įžvelgiami lietuvių ir žydų muzikos motyvai,“ – apie kūrinį pasakoja K. Kupšytė.

XX a. pradžioje gyvenęs Juozas Pakalnis Klaipėdoje baigė Stasio Šimkaus vadovaujamą konservatoriją, o daugiausia dirbo laikinojoje sostinėje Kaune. Buvo fleitininkas, kompozitorius, dirigentas ir pedagogas. 1945 metais parašytas jo kūrinys suburs visus koncerto atlikėjus į bendrą ansamblį – skambės Trio smuikui, violončelei ir fortepijonui. Įdomu, kad tai yra pirmasis tokio žanro kūrinys Lietuvos muzikos istorijoje. „Kompozicijos nuotaika yra šviesi, pakili, jausminga, bet be didelių draminių niuansų. Kompozitorius viso trio metu plėtoja liaudies dainos „Saulelė raudona“ melodijos variantus. Groti šį kūrinį yra malonu, nes jis skamba labai lietuviškai, yra mums artimas,“ – pasakoja L. Lankutytė-Levickė.

Klausysimės muzikos iš praeities ir dabarties, o ateitį matysime prieš akis – belieka stebėti, kur karjeros kelias nuves jaunus ir talentingus Klaipėdoje kuriančius atlikėjus.