Skambančios visatos

Sonatos ir Roko Zubovų „Skambančios visatos”

25-erius metus drauge muzikuojantis pianistų duetas Sonata ir Rokas Zubovai vasario 10 dieną, penktadienį, 18.30 valandą Klaipėdos koncertų salėje pristatys programą „Skambančios visatos“. Pasak atlikėjų, joje jie sujungs tris pagrindines savo muzikinių ieškojimų gijas. „Atsigręžus į nueitą kelią, abu matome, kad geriausiai jaučiamės interpretuodami būtent prancūziškojo impresionizmo ir vokiškojo romantizmo kūrinius. Na, o lietuvių autoriai mums visada buvo labai svarbi kūrybos erdvė: jeigu mes nesukursime lietuviškos muzikos interpretavimo tradicijos, tai niekas nesukurs“, – savo mintimis dalijasi Sonata ir Rokas.

Kartu jie pradėjo groti 1997 metais. Abu studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Heinricho Neuhauso institute (Ciuriche, Šveicarija) ir De Paulo universitete (Čikagoje, JAV). Duetas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Slovėnijoje, Vokietijoje, Suomijoje bei Lietuvoje („Nepaklusniųjų žemė“, „Gaida“, Pažaislio, „Marių klavyrai“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Jauna muzika“, Biržų, Šiaulių fortepijoninių duetų ir kt.). Net 15 metų S. ir R. Zubovai buvo muzikos ir ekologijos festivalio Neringoje „Nepaklusniųjų žemė“ įkvėpėjai ir rengėjai.

Duetas daug kartų koncertavo JAV, Kanadoje, Norvegijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Latvijoje, Argentinoje, Urugvajuje, Irane ir kitur. Jie yra groję su Lietuvos nacionaliniu ir Kauno simfoniniais, Klaipėdos, Šv. Kristoforo, Šiaulių ir Kaliningrado filharmonijos kameriniais orkestrais, pasirodę kartu su „Aukuro“, „Aidijos“, „Polifonijos“, „Jaunos muzikos“ ir „Dainavos“ (Čikaga) chorais.

S. ir R. Zubovai intensyviai garsina Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziką pasaulyje. Nenuostabu, nes Rokas yra didžiojo lietuvių menininko provaikaitis, netgi į jį panašus. Be to, duetas groja daug lietuviškos muzikos, yra atlikęs daugiau kaip 10 specialiai jam parašytų kompozicijų.

Du lietuviški minimalistinės estetikos kūriniai suskambės ir programoje „Skambančios visatos“. Tai bus Broniaus Kutavičiaus – vienos svarbiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos figūrų – opusas „Gilijos laivužis“. Jis sukurtas dviem pianistams ir fonogramai, kurioje girdisi pamario krašto daina iš Liudviko Rėzos rinkinio. Platus kultūrinis kontekstas, siekiantis seniausius mūsų tautos istorijos klodus, daugiasluoksnis repetityviškumas, elementarių archetipinių modelių naudojimas formuoja originalų šio autoriaus kūrybinį braižą, kuris savo magiška jėga visada sugeba sudominti klausytoją.

Klaipėdiečio kompozitoriaus Zigmo Virkšo meditatyvi kūryba yra atskiras puslapis lietuviškos muzikos garsovaizdyje. Kompozitoriaus žodžiais tariant, jo estetinius polinkius formavo poezija, dangus ir žemė, šiek tiek Šventasis Raštas, Rytų kultūros atšvaitai (meditacija). Z. Virkšo muzikos  šaltiniai glūdėjo panteistinėje gamtos sampratoje, tautosakos simbolikoje, lietuvių etnose slypinčios monotonijos grožyje. Tai pasigirs ir Zubovų dueto interpretuojamame jo kūrinyje „Paskutinis rudens divertismentas“.

Kompozitoriai-pianistai Johannesas Brahmsas ir Claude’as Debussy, S. ir R. Zubovų nuomone, „savo garsines visatas kūrė prie fortepijono. Todėl muzika šiam instrumentui tiksliausiai atkartodavo jų įsivaizduojamą garsinį pasaulį, geriausiai atspindėdavo jų sielos virpesius. Retiems savo kūriniams dviem fortepijonams jie pasirinkdavo ypatingai didingus sumanymus.“ 

Pianistai pasakoja: „Mūsų dueto ketvirčio amžiaus meninėje raidoje visada labai svarbią vietą užėmė C. Debussy ir J. Brahmsas. Esame atlikę visą Debussy kūrybą fortepijoniniam duetui – nuo tokių mažų perlų kaip „Mažoji siuita“ ir „Šeši antikiniai epigrafai“ iki mažai žinomų ankstyvųjų simfoninių kūrinių. [...] Kiekvienas Debussy kūrinys – tai kelionė į vitališką ir nenuspėjamą spalvų ir charakterių pasaulį, kiekvieną kartą užburia kompozitoriaus gebėjimas garsais sukurti pačius neįtikimiausius vaizdinius, emocinius atspalvius ir charakterius. Galime prisipažinti, kad kūrinys „Šeši antikiniai epigrafai“ mus sujungė į duetą.“

Pirmosios „Skambančių visatų“ dalies pabaigoje duetas atliks Claude‘o Debussy opusą „Lindaraja“ ir trijų dalių ciklą „En blanc et noir“ („Baltais ir juodais“). Kiekvieną iš pastarojo kūrinio dalių kompozitorius dedikavo vis kitam savo bičiuliui, taip tarsi kreipdamas klausytojo dėmesį vis kita kryptimi.

Po pertraukos suskambės Johanneso Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll. S. ir R. Zubovai  prisimena: „J. Brahmso muzika mus abu žavėjo nuo pat jaunystės, ji buvo labai svarbi mūsų, kaip pianistų, formavimuisi. Brahmso soliniai kūriniai, jo kameriniai opusai, koncertai fortepijonui ir orkestrui, jo simfoninė muzika formavo mūsų estetines pažiūras ir mus kaip pianistus. [...] Brahmso Sonata dviem fortepijonams f-moll, op. 34b, kurią taip pat žinome ir Fortepijoninio kvinteto f-moll, op. 34, ir styginių kvinteto variantu, – tai ir nepaprastai prašmatnus kūrinys, ir subtilus kamerinis opusas, savo apimtimi ir minties skrydžiu prilygstantis kompozitoriaus simfonijoms.“

Maloniai kviečiame į romantiškai nuteikiantį koncertą!

• Klaipėdos koncertų salės renginiuose rekomenduojame dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius.
• Į koncertus rekomenduojama neiti, jei turite ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų (čiaudėjate, kosėjate), kitų užkrečiamųjų ligų požymių, karščiuojate (tokiais laikomi turintys 37,3 laipsnių temperatūros). 
• Renginys gali būti fotografuojamas, filmuojamas. Nuotraukos ir vaizdo įrašai būtų naudojami Klaipėdos koncertų salės socialinių tinklų paskyrose ir kitose komunikacijos priemonėse. Dalyvaudami renginyje patvirtinate, kad esate apie tai informuotas ir sutinkate, kad Jus neidentifikuojanti vaizdo medžiaga būtų naudojama viešinti renginį. Jei pageidaujate, kad paskelbta nuotrauka su Jūsų atvaizdu būtų pašalinta, susisiekite – gidone.vaitkuviene@koncertusale.lt, 8 650 17988.