Violončelė ir balsai

Koncertas kviečia patirti dar vieną ypatingo derinio poveikį – tai balsai ir violončelė. Sakoma, kad violončelė turi tokį pat diapazoną kaip ir žmogaus balsas, ji laikoma žmogiškiausiu instrumentu. Tad balsų ir violončelės darna šiame koncerte žada jaukų, žmogišką ir emociškai šviesų vakarą.

Pasinerti į styginių ir choro muziką kviečia chorinio atlikimo meno pažiba – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas Linas Balandis), neseniai laimėjęs pirmą vietą ir Grand Prix viename didžiausių tarptautinių konkursų „Auksiniai Montserrat balsai“ Ispanijoje. Taip pat girdėsime muzikuojant Juliją Ivanovaitę (smuikas, altas) ir Korneliją Kupšytę (violončelė), atlikėjams diriguos Imantas Jonas Šimkus.

Skambės tokių autorių muzika, kurių pavardes išgirdus iškart pagalvoji apie ypatingą grožį, melodingumą, harmoniją, prasmę, netgi sakralumą. Britas Johnas Taveneris paprasta muzikos kalba atveria sielą, kviesdamas klausytoją – nesvarbu, ar jis tikintis, ar ne – apmąstyti didįjį žmonijos būties slėpinį; latvio Pēterio Vasko kūriniai kelia nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, harmoniją ir chaosą ir, žinoma, apie gamtą. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones“, – sako P. Vaskas. Ērikas Ešenvaldas būdamas tik 25-erių jau buvo žinomas visame pasaulyje. Nuo tada tai žymiausias latvių chorinės muzikos kūrėjas, apdovanotas aukščiausiais valstybiniais ir meniniais apdovanojimais, jo kūrybą noriai atlieka viso pasaulio chorai. Norvegas Ola Gjeilo gyvena ir kuria Niujorke, tad jo kūrybai įtaką daro miesto ritmas. Patrauklia, šiuolaikiška muzikos kalba parašyti jo kūriniai iš miesto tarsi semia sodrų, keliais sluoksniais persiklojantį, erdvinį skambesį, iš kurio ateina ir žmogiškosios kūrinijos motyvai.

Koncertas kviečia patirti dar vieną ypatingo derinio poveikį – tai balsai ir violončelė. Sakoma, kad violončelė turi tokį pat diapazoną kaip ir žmogaus balsas, ji laikoma žmogiškiausiu instrumentu. Tad balsų ir violončelės darna šiame koncerte žada jaukų, žmogišką ir emociškai šviesų vakarą.

Pasinerti į styginių ir choro muziką kviečia chorinio atlikimo meno pažiba – Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ (meno vadovas Linas Balandis), neseniai laimėjęs pirmą vietą ir Grand Prix viename didžiausių tarptautinių konkursų „Auksiniai Montserrat balsai“ Ispanijoje. Taip pat girdėsime muzikuojant Juliją Ivanovaitę (smuikas, altas) ir Korneliją Kupšytę (violončelė), atlikėjams diriguos Imantas Jonas Šimkus.

Skambės tokių autorių muzika, kurių pavardes išgirdus iškart pagalvoji apie ypatingą grožį, melodingumą, harmoniją, prasmę, netgi sakralumą. Britas Johnas Taveneris paprasta muzikos kalba atveria sielą, kviesdamas klausytoją – nesvarbu, ar jis tikintis, ar ne – apmąstyti didįjį žmonijos būties slėpinį; latvio Pēterio Vasko kūriniai kelia nesenstančius klausimus apie gyvenimą ir mirtį, harmoniją ir chaosą ir, žinoma, apie gamtą. „Negaliu gyventi be gamtos, paukščiai man – lyg simbolis. Švarios gamtos, švarios sąžinės simbolis. Rašau apie paukščius – galvoju apie žmones“, – sako P. Vaskas. Ērikas Ešenvaldas būdamas tik 25-erių jau buvo žinomas visame pasaulyje. Nuo tada tai žymiausias latvių chorinės muzikos kūrėjas, apdovanotas aukščiausiais valstybiniais ir meniniais apdovanojimais, jo kūrybą noriai atlieka viso pasaulio chorai. Norvegas Ola Gjeilo gyvena ir kuria Niujorke, tad jo kūrybai įtaką daro miesto ritmas. Patrauklia, šiuolaikiška muzikos kalba parašyti jo kūriniai iš miesto tarsi semia sodrų, keliais sluoksniais persiklojantį, erdvinį skambesį, iš kurio ateina ir žmogiškosios kūrinijos motyvai.