Legendos istorija

Šiuo koncertu prisimenama tikra violončelės legenda – katalonų kompozitorius, atlikėjas, humanistas Pablo Casalsas (1876–1973), kurio kūriniai puošia viso pasaulio violončelininkų repertuarą. Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, 1939 m. jis pasitraukė iš šalies, o nuo 1957 m. gyveno Puerto Rike, kur 1973 m. ir mirė. Sklando graži istorija, kuria pasidalino kompozitorių fotografavęs žinomas fotografas Yousufas Karshas, Pradeso abatijoje Pietų Prancūzijoje praleidęs „keletą šlovingų valandų su violončelės maestro“. Fotografas prisimena, kad klausydamasis kaip maestro griežia Bachą, buvo toks sujaudintas, kad negalėjo net fotografuoti. Didelį poveikį darė ir vienuolyno celė, tarsi perteikianti menininko ir jo tremties vienatvę, jo meno viršūnę. Y. Karshas rašo, kad po daugelio metų, kai P. Casalso portretas buvo eksponuojamas Bostono dailės muziejuje, prie jo nuolat rymodavo pagyvenęs džentelmenas. Kai parodos kuratorius išdrįso švelniai paklausti: „Pone, kodėl jūs diena iš dienos stovite priešais šį portretą?“, – vyriškis pažvelgė į jį ir pasakė: „Tyliai, jaunuoli, ar nematai – aš klausausi muzikos!“

Minint 50-ąsias kompozitoriaus Pablo Casalso mirties metines, festivalyje vieši P. Casalso fondo generalinis direktorius Jordi Pardo, o muzikinę dedikaciją skiria P. Casalso fondo konkurso 2022 m. laureatė, jaunoji kanadiečių violončelininkė Luka Coetzee, „Fanfare Magazine“ pavadinta „tobula techniškai ir muzikaliai“ ir garsėjanti nuoširdžia aistra muzikai, kuria trokšta dalytis su viso pasaulio publika. Jos koncerto programoje, greta P. Casalso opuso – ankstyvojo Romantizmo ir XX a. autorių kūriniai.

Su violončelininke groja tarptautinių konkursų laureatas, Berlyno Hannso Eislerio aukštosios muzikos mokyklos ir Diuseldorfo Antono Rubinsteino muzikos akademijos dėstytojas, pianistas Mikhailas Mordvinovas.

Šiuo koncertu prisimenama tikra violončelės legenda – katalonų kompozitorius, atlikėjas, humanistas Pablo Casalsas (1876–1973), kurio kūriniai puošia viso pasaulio violončelininkų repertuarą. Prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, 1939 m. jis pasitraukė iš šalies, o nuo 1957 m. gyveno Puerto Rike, kur 1973 m. ir mirė. Sklando graži istorija, kuria pasidalino kompozitorių fotografavęs žinomas fotografas Yousufas Karshas, Pradeso abatijoje Pietų Prancūzijoje praleidęs „keletą šlovingų valandų su violončelės maestro“. Fotografas prisimena, kad klausydamasis kaip maestro griežia Bachą, buvo toks sujaudintas, kad negalėjo net fotografuoti. Didelį poveikį darė ir vienuolyno celė, tarsi perteikianti menininko ir jo tremties vienatvę, jo meno viršūnę. Y. Karshas rašo, kad po daugelio metų, kai P. Casalso portretas buvo eksponuojamas Bostono dailės muziejuje, prie jo nuolat rymodavo pagyvenęs džentelmenas. Kai parodos kuratorius išdrįso švelniai paklausti: „Pone, kodėl jūs diena iš dienos stovite priešais šį portretą?“, – vyriškis pažvelgė į jį ir pasakė: „Tyliai, jaunuoli, ar nematai – aš klausausi muzikos!“

Minint 50-ąsias kompozitoriaus Pablo Casalso mirties metines, festivalyje vieši P. Casalso fondo generalinis direktorius Jordi Pardo, o muzikinę dedikaciją skiria P. Casalso fondo konkurso 2022 m. laureatė, jaunoji kanadiečių violončelininkė Luka Coetzee, „Fanfare Magazine“ pavadinta „tobula techniškai ir muzikaliai“ ir garsėjanti nuoširdžia aistra muzikai, kuria trokšta dalytis su viso pasaulio publika. Jos koncerto programoje, greta P. Casalso opuso – ankstyvojo Romantizmo ir XX a. autorių kūriniai.

Su violončelininke groja tarptautinių konkursų laureatas, Berlyno Hannso Eislerio aukštosios muzikos mokyklos ir Diuseldorfo Antono Rubinsteino muzikos akademijos dėstytojas, pianistas Mikhailas Mordvinovas.