Klaipėdos koncertų salė įsikūrusi pastate, kurio atsiradimo istorija susijusi su šaulių organizacija.
Europos miestuose viduramžiais amatininkų cechai, norėdami atsispirti kunigaikščiams ir apginti miesto interesus, ginklavosi; miestiečiai mokėsi vartoti ginklą. Vėliau šios kariškos šaulių organizacijos virto kultūrinėmis, puoselėjančiomis senąsias miestiečių tradicijas. Prūsijos miestuose šauliai turėjo savo namus ir šaudyklas, rengdavo šventes ir šaudymo turnyrus. Yra duomenų , kad šaulių organizacija – gildija Klaipėdoje pradėjo veikti XVII a. pabaigoje. 1843 m. organizacijai buvo suteiktos korporacijos teisės. Vėliau Klaipėdos šauliai tapo didžiausia tokia organizacija Vokietijoje.
1841 m. tarp dabartinių Šaulių ir S. Nėries (ten, kur dabar ir yra Koncertų salė) gatvių šauliai įsigijo nemažą plotą žemės, kur pirmiausia įsiruošė šaudyklą. Netrukus prie Šaulių gatvės pastatytas mūrinis pastatas – organizacijos būstinė. Kaip matyti iš G. Valdhauerio piešinio, iš pradžių šaulių namas buvo paprastas, nesudėtingos architektūros.
Už šio pastato užveistas sodas, kuriame pastatyta orkestrinė ir nedidelis pastatas, vadintas stikliniu paviljonu. Šaudykla rekonstruota 1878 metais. Tikriausiai tuo pačiu metu perstatytas ir pats pastatas, papuoštas lipdiniais, įrengta didelė salė su scena. Šie suglausti pastatai, tebestovi ir dabar. Šaulių namuose buvo didžiausia miesto koncertų salė. Pastate buvo ir mažesnė – pobūvių salė. Ją galėjo išsinuomoti miestiečiai. Šaulių organizacijos namų kompleksas buvo populiarus. Jo salėse ir sode buvo rengiamos masinės šventės, šaudymo turnyrai. Tam tikrais laikotarpiais šaulių namo salė sėkmingai konkuravo su miesto teatru.
Tarybiniu laikotarpiu pastate buvo įsikūrę „Karininkų namai“, kuriuose vyko aktyvi, tiems laikams būdinga kultūrinė veikla.
1990 m. vaizdas
Nuo 1991-ųjų šios patalpos perduotos Muzikos centrui.
2004 gruodžio mėnesį atlikta kapitalinė pastato rekonstrukcija. Nuo 2005 m. balandžio mėnesio čia savo veiklą pradėjo Klaipėdos koncertų salė.
Informacija paruošta pagal leidinį „Senoji Klaipėda“, – J. Tatoris, 1994 m.